aA
Niujorko vaizduojamųjų menų mokyklos virtuvėje dvi dizaino studentės ruošia trauktines kokteiliams. Ant ilgo medinio stalo stovi stiklainiai ir švytintys burbono, degtinės bei grūdų spirito buteliai. Ore kvepia prieskoniais, kurie bus mirkomos kelias savaites, kol suteiks aromatą alkoholiui. Čia matyti dubenėliai su skrudintais kokoso riešutais ir šviežia kakava, taip pat indelis su cinamono lazdelėmis. Ir su svirpliais.
Kepti vabzdžiai
© Shutterstock nuotr.

Lucy Knops atsiraitoja savo plačių juodų marškinių rankoves ir kiekvieną ingredientą atsargiai supila į mažą, skaidrų matavimo indelį ant skaitmeninių virtuvinių svarstyklių. Jos bendramokslė Julia Plevin užrašo svorį popieriuje. Kai ji paima svirplius, L. Knops pasilenkia arčiau ir įsižiūri į indelį. „Tai tokia beprotystė, - sako ji. – Čia tiek daug kojų!“. Seku jos žvilgsnį. Dešimtys liesų, amputuotų ataugėlių laikosi prilipusios prie šonų, tarsi įsielektrinę nukirpti plaukai. L. Knops suverčia visą turinį į tuščią stiklainį.

Aš stebiu, kaip gaminama bandomoji trauktinių „Critter Bitters“ partija, svetainėje popsci.com rašo Brookie Borel. Šią trauktinę studentės pirmą kartą pagamino vienam mokyklos projektui 2013 metais. Jų tikslas buvo sukurti produktą, kuris taptų atsaku Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ataskaitai „Valgomi vabzdžiai: ateities perspektyvos maistui ir maitinimosi saugumui“ („Edible Insects: Future Prospects for Food and Feed Security“). Šioje ataskaitoje pažymima, kad iki 2050 metų pasaulio gyventojų skaičius nuo 7 mlrd. gali padidėti iki 9 mlrd. Jau dabar beveik 1 mlrd. žmonių badauja. Tuo tarpu vabzdžiai – baltymų šaltinis, kuriam nereikia tiek daug žemės, vandens ir pašarų, kaip gyvuliams – jie gali padėti įveikti gresiančią maisto krizę. „Vartotojams reikia parodyti, kad valgyti vabzdžius yra naudinga ne tik jų sveikatai, bet ir visai planetai“, – rašė ataskaitos autoriai. L. Knops ir J. Plevin nusprendė, kad nors svirplių trauktinės neišspręs bado problemos, jos padės įveikti psichologinius barjerus. „Žmonės lengviau priima naujoves, kai tai susiję su kokteiliais“, - sako J. Plevin.

Entomofagiją, arba vabzdžių valgymą, didelė dalis pasaulio praktikuoja jau tūkstantmečiais. Tačiau Vakarų šalyse ši praktika įsibėgėjo tik pastaraisiais metais. Daugiausia dėmesio čia sulaukia svirpliai. Nuo 2012 metų Šiaurės Amerikoje susikūrė daugiau kaip 30 startuolių, kurių veikla yra susijusi su svirpliais. Keli iš jų augina pačius svirplius. Likę arba pardavinėja maistui svirplius, sutrintus į miltus, kurie primena riešutų miltelius, arba prekiauja iš svirplių pagamintais produktais, pavyzdžiui, javainių batonėliais su svirpliais, svirplių traškučiais, svirplių sausainiais ir svirplių šokoladukais. Gaminama ir speciali ėdalo linija šunims, o viena bendrovė bando trinti svirplius į pastą, kuri taptų savotišku entomofagų atsaku riešutų sviestui. Praėjusių metų pabaigoje restoranų konsultantai „Baum and Whiteman“ prognozavo, kad vabzdžių baltymų milteliai kartu su austrėmis, neįprastomis šakninėmis daržovėmis ir viskiu pateks tarp karščiausių 2015 metų maisto ir gėrimų madų.

L. Knops ir J. Plevin mano, kad grynose jų svirplių trauktinėse – viename iš kelių skonių, kuriuos jos rengiasi pasiūlyti – bus mažesnė dalis vabzdžių, negu leidžia JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA). Cinamono lazdelėse, pavyzdžiui, vabzdžiai gali sudaryti iki 5 proc. jų svorio.

Kol L. Knops pila alkoholį į svirplių stiklainį, šnairomis pasižiūriu į senesnį trauktinės indą – 2013 metų partiją, kuri šioms studentėms buvo pirmoji, rašo B. Borel. Ji jau beveik pasibaigusi. L. Knops ir J. Plevin niekada neįtarė, kad šios trauktinės gali tapti komerciniu produktu,bet kai jos pristatė mokyklai galutinį projektą, sulaukė žiniasklaidos dėmesio, įskaitant iš svetainių Epicurious.com ir „Food & Wine“. Noras išgelbėti žūstančią planetą sutapo su nuotykių laikotarpiu maisto srityje“, - sako J. Plevin.

Šiaurės Amerikos svirplių maisto pramonė negimė iš spontaniško, kolektyvinio susižavėjimo maisto skonių pokyčiais. Iš esmės jos katalizatoriais tapo du įvykiai. Vienas iš jų buvo 2013 metų FAO ataskaita, paskatinusi sukurti „Critter Bitters“. Antrasis – 2010 metų TED kalba, kurią pasakė olandų entomologas Marcelis Dicke. Ji internete buvo peržiūrėta 1,2 mln. kartų. Savo kalboje demonstruodamas „PowerPoint“ skaidres, marškinėliais su vabzdžio piešiniu vilkintis M. Dicke pristatė entomofagijos argumentus. Augant žmonijos populiacijai, ne tik padaugės burnų, kurias reikės pamaitinti, bet ir žmonėms reikės daugiau baltymų, pažymėjo jis. Turtingiau gyvenantys žmonės norės valgyti daugiau mėsos. Tačiau egzistuoja ir ekonominis argumentas. „Jei paimsite 10 kg pašarų, gausite tik 1 kg jautienos, - teigė M. Dicke. – Arba galite gauti 9 kg skėrių mėsos. Jeigu būtumėt verslininkas, ką rinktumėtės?“.

Jungtinėse Valstijose šie įvykiai nuvilnijo per maisto kultūrą, kuri tampa vis savimoniškesnė, ir per startuolių kultūrą, kupiną jaunų idealistų. „Ši karta geriau prieina prie žinių, negu prieš 30 ar 40 metų, - sakė egzotiškų artropodų tiekėjas iš įmonės „SmallStock Food Strategies“ Davidas Graceris. – Be to, turime TED kalbas ir FAO ataskaitas, kurios įkvepia žmones“.

Dėl tokių masinio finansavimo svetainių kaip „Kickstarter“ ir „Indiegogo“ savo veiklą pradedantys startuoliai gali tiesiogiai kreiptis į auditoriją, itin imlią jų žiniai. „Critter Bitters“ šį pavasarį planuoja pradėti savo pirmąją „Kickstarter“ kampaniją, iš dalies tam, kad įvertintų savo klientų bazės potencialą. „Kickstarter“ maisto srities vadovė Terry Romero sakė, kad pastaruoju metu itin pagausėjo su vabzdžiais susijusių maisto projektų. „Vietoj klasikinio investuotojo, įdedančio milžinišką dalį pinigų, mes padedame įmonėms užmegzti ryšius su žmonėmis, kurie yra emociškai atsidavę tam, ką jie daro, - sakė ji. – Dažnai būtent tokie žmonės ateityje tampa ištikimiausiais pirkėjais“.

Visuomeninis savanoriškas finansavimas taip pat parodė investuotojams rinką, kurią galima išnaudoti. Patrickas Crowley pradėjo gaminti „Chapul“ – pirmuosius batonėlius su svirplių baltymais Jungtinėse Valstijose, kai 2012 metais per „Kickstarter“ kampaniją surinko 16 065 dolerius. Pernai P. Crowley dalyvavo realybės šou „Shark Tank“, kuriame mažos įmonės priešais investuotojų grupę varžosi dėl investicijų. Iki laidos pabaigos P. Crowley buvo įtikinęs krepšinio komandos „Dallas Mavericks“ savininką Marką Cubaną investuoti į jo įmonę 50 tūkst. dolerių mainais už 15 proc. akcijų paketą. Iki šių metų pabaigos iš „Chapul“ pardavimų internetu ir sveiko maisto parduotuvėse įmonė buvo uždirbusi beveik 400 tūkst. dolerių. Šiais metais įmonė savo produkcija pradės prekiauti ir svetainėje „Whole Foods“. „Tai iš tikrųjų buvo aistros projektas, skirtas idėjos plėtrai, - sako P. Crowley. – Maniau, kad mes pradėjome dirbti 5 – 10 metų per anksti, kai pradėjome šį verslą, tačiau jis plėtojasi kur kas greičiau negu planavau“.

Dar viena sėkmės istorija tapo „SixFoods“, svirplių traškučių „Chirps“ gamintoja, kuri pernai per „Kickstarter“ projektą surinko 70 599 dolerius. Dabar ji platina savo produkciją kooperatyvams Bostone ir Sietle ir veda derybas su didžiosiomis parduotuvėmis. Batonėliai su svirplių baltymais „Exo“ 2013 metais „Kickstarter“ svetainėje surinko 54 911 dolerių. Nuo to karto šis startuolis pardavė kelis šimtus tūkstančių batonėlių, papildomai surinko dar 1,2 mln. dolerių, ir vėliau šiais metais jo produkcija gali atsidurti oro linijų bendrovės „JetBlue“ užkandžių pakete. Bendrovė „Next Millennium Farms“, prekiaujanti prie Toronto auginamų svirplių milteliais, iš privačių investuotojų gavo 1 mln. dolerių investicijų. „Su mumis derasi vienos didžiausių maisto pramonės atstovių pasaulyje, tiekiančios savo produkciją „PepsiCo“, „Unilever“, „McDonald’s“, - sakė vienas iš bendrovės steigėjų Jarrodas Goldinas. – Maisto gamintojai turi atsižvelgti į tai, kas vyksta“.

Daugelis svirplių pramonės atstovų tikisi pasinaudoti ir kitų tendencijų banga. J. Goldinas, pavyzdžiui, prekiauja organiškais svirplių milteliais be gluteno ir netrukus įtrauks svirplių, kurie minta begrūdžiu pašaru, liniją. Tačiau, nepaisant prekybos vietos, svirplių vartojimas įprastomis sausainių ar batonėlių formomis nebūtinai sumažina paklausą daugiau svirplių baltymų turintiems produktams. Didžiausias entomologijos šalininkų, susirūpinusių pasauliniu maisto saugumu, tikslas – kad žmonės valgytų pačius vabzdžius.

„Kai į savo bendrabutį pradėjome užsakinėti svirplius, supratome, kad Amerika dar nėra tam pasirengusi“, - sakė Laura D’Asaro, kuri baigusi Harvardo universitetą kartu su bendraminčiais įkūrė bendrovę „Six Foods“. „Savo traškučius ir sausainius laikome pirmuoju žingsniu. Dabar naudinga į sudedamųjų dalių sąrašą įtraukti svirplius ir kad amerikiečiai juos valgytų. Tačiau mes norime pamažu įvesti ir kitus produktus. Galutinis tikslas būtų nueiti į restoraną, kuriame galėtum užsisakyti mėsainį su vištiena, vegetarišką mėsainį ar entomėsainį“, - teigė ji.

Kulinarinės vabzdžių galimybės remiasi patikimu pagrindinio ingrediento tiekimu. Tai dar viena priežastis, kodėl svirpliai pradėjo taip populiarėti. Šiaurės Amerikoje jau egzistavo pramoninė svirplių infrastruktūra: šie vabzdžiai dešimtmečiais auginami kaip žuvų jaukas ir maistas naminiams ropliams. Kad pažiūrėčiau, kaip svirpliai auginami žmonių maistui, praėjusį lapkritį apsilankiau ūkyje „Big Cricket Farms“ Ohajo valstijos Jangstauno mieste, rašo B. Borel.

Šis ūkis įsikūręs buvusiame daržovių auginimo kooperatyve, 464 kvadratinių metrų sandėlyje už vienos automobilių stovėjimo aikštelės. Vienas iš „Big Cricket Farms“ įkūrėjų Kevinas Bachhuberis pažadėjo, kad išgirsiu daugintis pasirengusių svirplių chorą, bet kai įžengiau vidun, mane pasitiko tik tyla. Prieš kelias savaites nežinoma krizė pražudė daugiau kaip milijoną suaugusių vabzdžių. Laimė, man pavyko išvengti tiesioginės pasekmės – 450 kg pūvančių svirplių dvoko. „Tai buvo tarsi mažas genocidas“, - sako K. Bachhuberis.

Jis su svirplių prižiūrėtoja Luana Correia nuo tuščių svirplių dauginimosi dėžių nuveda mane į inkubatoriaus patalpą, padalytą į dvi juodas palapines. Ant savo batų užsimauname vienkartinius sanitarinius maišelius, atitraukiame įėjimo užtrauktuką ir įžengiame į didžiulį karštį – palapinėse palaikoma 32 laipsnių pagal Celcijų oro temperatūra ir 90 proc. siekiantis oro drėgnumas. Viduje tvyro kepintų riešutų kvapas. Palei sienas išrikiuotos plastikinės dėžės. L. Correia vieną iš jų ištraukia, kad parodytų man viduje esančią kartoninę kiaušinėlių dėžutę. Joje knibžda nesuskaičiuojama daugybė svirpliukų, vadinamų segtuko galvutėmis (angl. pinheads). Jų gležnų kūnelių bruožai beveik nepastebimi. Šiose palapinėse auga nuo trijų iki keturių milijonų svirpliukų. Jeigu jie visi subręs (tai yra mažai tikėtina, nes svirpliukai dažnai būna atsitiktinai sutraiškomi), iš jų bus gauta 1 359 kg svirplių mėsos, arba 340 kg baltymų miltelių. Kas septynias savaites sulaukdama suaugusių svirplių derliaus, „Big Cricket Farms“ prognozuoja, kad kiekvienais metais užaugins 27 180 kg svirplių. „Next Millennium Farms“ prognozės dar didesnės: jie tikisi per metus užauginti 135 900 kg.

Jauna pramonė kelia įdomų galvosūkį ir JAV valdžiai. Svirpliai, kaip maistui auginami gyviai, tampa federalinio ir valstijų reguliavimo subjektu. Kol atitinkamos agentūros išspręs reikiamus klausimus, tiek jos, tiek startuoliai elgiasi ekspromtu. Kai „Big Cricket Farms“ teko atkurti savo svirplių būrius po masinės suaugusių vabzdžių žūties, K. Bachhuberis vadovavosi JAV žemės ūkio departamento ekologiškų vištų kiaušinių taisyklėmis, spręsdamas, ar kiaušinėliai iš žmonių maistui auginamų svirplių ūkių gali būti skirti žmonių vartojimui. JAV Maisto ir vaistų administracija bei Ohajo sveikatos departamentas tiesiog reikalauja garantijų, kad maistui skirti svirpliai būtų auginami ūkiuose, o ne sugaunami gamtoje – taip siekiama išvengti pesticidų ir kitų teršalų. Kol kas Žemės ūkio departamentas neplanuoja tikrinti svirplių ūkių ir veikiausiai to nedarys, kol nekils akivaizdžių sveikatos problemų ar kol svirplių kiekiai neprilygs jautienos ir kitos mėsos kiekiams, sako Maisto ir žemės ūkio nacionalinio instituto direktorius Sonny Ramaswamy. Tačiau to artimiausiu metu tikrai neįvyks: amerikiečiai per metus suvalgo net 11,7 mlrd. kg jautienos.

Nors svirpliai neplatina tokių ligų kaip kempinligė ar kiaulių gripas, jie taip pat serga, ir tai veikiausiai yra sudėtingiausias šio verslo aspektas. „Big Cricket Farms“ augina europietiškus naminius svirplius Acheta domesticus. Juos įmonė pasirinko dėl skoninių ir maistinių savybių. Tačiau ši rūšis yra jautri svirplių paralyžiaus virusui, kuris gali patekti į ūkį ir pražudyti 95 proc. vabzdžių. Tik ūkiuose auginami svirpliai taip pat gali susirgti nuo mažiau užkrečiamo pikornaviruso, kuris galėjo masiškai išguldyti „Big Cricket“ vabzdžius. Netrukus ši įmonė pasirinko atsparesnius augintinius – tropinius naminius svirplius Gryllodes sigillatus. Ji taip pat pradėjo galvoti apie karantino patalpą, kurioje naujos kiaušinėlių ar svirplių partijos būtų apdorojamos ultravioletiniais spinduliais. „Įdomu tai, kad pirmaisiais startuolio veiklos metais tavo streso lygis bus pats aukščiausias“, - sakė K. Bachhuberis.

„Big Cricket“ savo verslą pradėjo per Jangstauno verslo inkubatorių, ir savo vizito pabaigoje kartu su K. Bachhuberiu nuvykau į buvusią baldų parduotuvę, kurioje jis įsikūręs. Vienoje konferencijų salėje buvo surengtas priėmimas, o ant ilgo stalo buvo padėta tipiškų švenčių užkandžių: sūrio ir vytintos dešros, daržovių lazdelių su padažu, traškučių ir sausainių. Stalo gale taip pat buvo dubenėlis su naminės gamybos svirplių pesto padažu ir dar vienas indas su tikrais skrudintais svirpliais česnakų padaže. Pesto padažas atrodė įprastai ir aš jo šiek tiek įsidėjau į savo lėkštę. Tačiau tikri svirpliai... Jie buvo su akimis, antenomis ir kojomis. Čia nebuvo jokio perdirbimo.

Negaliu pasakyti, kad svirplius suvalgiau noriai. Turėjau padažyti juos į pesto padažą ir sukramtyti su krekeriu. Toks valgymo potyris man priminė vaikystę, kai tėvai priversdavo praryti dar tris nepažįstamo maisto kąsnius, kad galėčiau nueiti nuo stalo. Kaip ir tuomet, valgiau atsargiai, kad mano dantys ir liežuvis nespėtų ištyrinėti į burną patekusio maisto. Nesu išranki valgytoja, bet jei pačių svirplių valgymas yra galutinis tikslas, tuomet manau, kad prireiks dar šiek tiek laiko, kol vakarų šalių gyventojai išdrįs juos kramsnoti. O svirplių pesto padažas, užgertas svirplių trauktine? Šiuos dalykus valgyčiau nors ir kiekvieną savaitę.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

NASA dirbanti inžinierė – apie neeilinio darbo subtilybes ir amžiną klausimą: ar išties Visatoje nesame vieni? (34)

Apie darbą NASA tikriausiai kažkuriuo momentu gyvenime pasvajojome visi. Ten dirbančių...

Nutylėta Antrojo pasaulinio karo: „vaiduoklių armija“ apmulkino nacius (43)

Rugsėjo 2 d. sukako 75 metai nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Šio pasaulinio konflikto metu...

Pradeda aiškėti, koks iš tiesų yra pavojingas COVID-19: gali daugintis ir smegenyse (62)

COVID-19 infekciją sukeliantis koronavirusas kartais gali užkrėsti smegenų ląsteles ir jose...

Kinų mokslininkai pastebėjo keistą fenomeną: ar akiniai gali apsaugoti nuo COVID-19? (47)

Niekas taip gerai nesaugo nuo COVID-19 , kaip kontakto su nepažįstamaisiais vengimas. Ir tinkama...

Brazilijoje į krantą išmestas banginio kūnas (2)

Trečiadienį, rugsėjo 16 d., vietos valdžios institucijos plušėjo norėdamos pašalinti kuprotojo...

Top naujienos

Ilgai paslaptyje laikytuose dienoraščiuose – sovietmečiu dievinto Baltušio išpažintis: kartais net nepatogu skaityti (106)

Lietuvos mokyklose sovietų okupacijos metais besimokiusiems vaikams Juozo Baltušio vardas ir kūryba...

Baltarusijoje dirbantis IT specialistas – apie tuštėjančius biurus ir nesibaigiančias represijas (125)

Informacinių technologijų ( IT ) pramonės solidarumo diena turėtų būti minima taip: išeiname...

Rimvydas Valatka. 90 kg Karbauskio + 90 kg Skvernelio = 4 metai šūdmalos (408)

Ma šunes tuos 6 mln. EUR. Jei ne ta greitųjų testų afera, Naisių klojimo teatras Seime nebūtų...

Šimonytė: gaila, bet visa „valstiečių“ kampanija yra ne apie gerą dabartinę valdžią, o kuo blogi yra kiti (104)

Ramesnis sprendimų priėmimo tempas, daugiau diskusijų ir mažiau pažadų, kad atėję viską...

Staigmena Panevėžyje: „Lietkabelis“ nusileido svečiams iš Prienų (1)

Dramatiškai „Cido“ arenoje „Betsafe–LKL“ sezoną pradėjusių Panevėžio „Lietkabelio“...

Billas Gatesas įvardijo, kada baigsis COVID-19 pandemija (17)

Informacijos technologijų milžinės „ Microsoft “ vienas įkūrėjų, vienas turtingiausių...

Simona Starkutė: taip, nesu aš normali, bet normalių pilnos Fabijoniškės (23)

Graži moteris, kuri nenori būti tiesiog gražia moterimi ir niekuo daugiau. Buvęs profesionalus...

Transliacija / Nepatogūs klausimai su Rolandu Mackevičiumi. Svečiuose – Merūnas Vitulskis (1)

Pirmosios naujojo sezono laidos svečias: Sveikatos apsaugos ministras dainininkas Merūnas Vitulskis.

Rimas Šapauskas | D+ nariams

Rimas ir kunigas. Pokalbis su Hans Friedrich Fischer: apie Štazį, KGB, kunigystę ir kitus nuotykius (1)

Iš kur kyla gandai, stereotipai ir nesusikalbėjimas? Dažniausiai – iš nežinojimo. Ar tikrai...

|Maža didelių žinių kaina