Naujausias liepos pabaigoje žurnale „International Journal of Epidemiology“ publikuotas tyrimas bando atsakyti į šį klausimą. Bet pirmiausiai bps.org tinklaraštininkas Stuartas Ritchie siūlo peržvelgti kokios yra galimos didesnio ilgaamžiškumo priežastys. Žinome, kad aukštesnio intelekto žmonių sveikata paprastai būna geresnė – gal dėl to, kad jie geriau maitinasi, gal daugiau sportuoja, geriau supranta medikų rekomendacijas, gal jiems tikimybė patekti į nelaimingus atsitikimus ar būti sužalotam smurtinių nusikaltimų metu yra žemesnį, o taip pat – jų darbai įprastai būna geresni. Visais šiais atvejais aukštesnis intelektas yra suvoktinas kaip ilgaamžiškumo priežastis. Tačiau juk gali būti ir kitų paaiškinimų: o kas, jeigu žemesnis intelekto koeficientas yra tiesiog prastesnės sveikatos, dėl kurios mirtis ištinka anksčiau, ženklas? O galbūt genai, lemiantys geresnę fizinę sveikatą, tuo pačiu lemia ir sveikesnes smegenis ir priežastinis ryšys yra ne tiesiogiai tarp intelekto ir ilgaamžiškumo, o tarp genetikos, lemiančios ir vieną, ir kitą?
Taigi, naujojo tyrimo autoriai – Rosalind Arden ir kolegos – tikrino pastarąją hipotezę, pavadintą „genetine plejotropija“ (idėja, kad tie patys genai lemia kelias skirtingas organizmo savybes). Tyrimai buvo atliekami analizuojant tris dvynių rinkinius, kuriuose aprašytos 1312 dvynių poros, kuriose vienas arba abu dvyniai jau yra mirę. Tuomet šių dvynių IQ vertinimai buvo lyginami su jų gyvenimo trukme (arba, jeigu vienas dvynys buvo dar gyvas, tikėtina gyvenimo trukme).
Kaip ir tikėtasi, mokslininkai nustatė bendrą gyvenimo trukmės ir IQ koreliaciją, nors nelabai stiprią (r = 0,12, kuomet idealus atitikimas būtų 1,00). Svarbu tai, kad lyginant identiškų dvynių (su idealiai sutampančiais genais) bei neidentiškų dvynių (sutampa maždaug pusė genų) IQ ir gyvenimo trukmę sugebėta aptikti „genetinę koreliaciją“ – šių dviejų savybių sąryšį, lemiamą genetinių skirtumų. Tyrimo rezultatai rodo, kad 95 proc. koreliacijos tarp IQ ir ilgaamžiškumo yra priklausomi būtent nuo genetikos.
Bet ar tikrai tai yra galutinis atsakymas apie intelekto ir ilgaamžiškumo ryšį? Ar tikrai tai reiškia, kad ryšys nepriklauso nuo pakeičiamų gyvenimo būdo veiksnių, bet priklauso nuo kažkokio genetinio „sistemų integralumo“, lemiančio ir protingumą, ir ilgaamžiškumą?
Neskubėkite su išvadomis. 2013 metais žurnale „Nature Reviews Genetics“ genetikė Nadia Solovieff aprašė visus įmanomus priežastinius mechanizmus, dėl kurių dvi savybės gali turėti „genetinę koreliaciją“. Mokslininkė nubrėžė aiškią ribą tarp „biologinės“ ir „medijuojamos“ (turinčios tarpininkų) plejotropijos. Pirmasis plejotropijos tipas yra akivaizdžiai tiesioginis, kuomet tie patys genai lemia ir intelektualumą, ir ilgaamžiškumą. Tačiau antrajame savybės tik atrodo susijusios per genus, nes genai lemia vieną veiksnį, kuris savo ruožtu lemia kitą veiksnį. Kitaip tariant, jeigu genai lemia aukštesnį intelektą, o intelektas (per gyvenimo būdą ir kitus veiksnius) lemia ilgaamžiškumą, tuomet atlikus statistinius skaičiavimus matytume genetinę koreliaciją net ir tada, kai intelektualumą lemiantys genai tiesioginės įtakos ilgaamžiškumui neturi. Bet netgi jei tai yra tiesa, plejotropija išliktų: genai, tiesiogiai lemiantys intelektą, netiesiogiai lemia ilgaamžiškumą.
Todėl grįžtama prie antraštėje pateikto klausimo: kaip atskirti aiškią priežastį, dėl kurios intelektas ir ilgaamžiškumas susiję? Mokslinio darbo autoriai siūlo tą nustatyti atliekant tyrimus su gyvūnais (mokslinių darbų bazė apie jų kognityvinius gebėjimus sparčiai plečiasi) – tokiuose tyrimuose atsirastų galimybė griežčiau kontroliuoti „gyvenimo būdo“ veiksnius, tokiu būdu aiškiai atskiriant bet kokius tiesioginius tų pačių genų genų poveikius intelektui ir ilgaamžiškumui.
Kita galimybė – palūkėti, kol bus sudarytas ilgas sąrašas genų, kurie yra aiškiai susiję su žmogaus intelektu. Ir kuomet šių genų bus žinoma pakankamai daug, galima bus patikrinti, ar tie patys genai kaip nors lemia sveikatą ar gyvenimo trukmę – o jeigu atsakymas būtų teigiamas, tuomet galėtume teigti, kad egzistuoja tikroji, „biologinė“ plejotropija. Ir žinotume, kad genetinėje loterijoje laimėję žmonės savo dovanų krepšelyje randa ir pranašesnį protą, ir geresnę sveikatą, o ne tik protą, kuriuo vadovaujantis koreguoja savo gyvenimo būdą ir taip pagerina sveikatą.
