aA
Visame pasaulyje pradėtų naudoti vakcinų nuo naujojo koronaviruso sukeliamos COVID-19 infekcijos paskirtis – stimuliuoti imuninę sistemą, kad ši pradėtų apsauginį atsaką į koronavirusą gamindama antikūnus. Antikūnai ima cirkuliuoti kraujyje ir užsikrėtus atakuoja bei sparčiai pašalina koronavirusą iš organizmo.
Kodėl persirgus COVID-19 ilgainiui sumažėja antikūnų kiekis ir ar tas pats nutinka pasiskiepijus vakcina?
© Shutterstock

Mokslo ir medicinos bendruomenės šias vakcinas sukūrė ir išbandė neįtikėtinai greitai. Kita vertus, dėl palyginti trumpo laikotarpio liko keletas neatsakytų klausimų, rašoma theconversation.com.
Vienas svarbiausių: kiek laiko išlieka apsauga persirgus COVID-19 arba pasiskiepijus? Žinome, kad, pavyzdžiui, persirgus, antikūnų kiekis sumažėja gana greitai.

Kaip imuninė sistema „prisimena“

Už nuostabų mūsų organizmo gebėjimą „prisiminti“ ankstesnius susidūrimus su infekcijas sukeliančiais mikroorganizmais ir išsaugoti veiksmingas kovos su jais priemones turime dėkoti reiškiniui, vadinamam imunologine atmintimi. Šia atmintimi pasižymi baltieji kraujo kūneliai limfocitai, kurių yra dvi pagrindinės rūšys: T ir B.

Kai mūsų organizmas susiduria su nauju iššūkiu, pavyzdžiui, nauja infekcija ar vakcina, pasitelkiamos specifinės T ir B ląstelės. Šių ląstelių „atminties“ versijos yra laikomos savotiškoje parengties būsenoje, jeigu ateityje vėl tektų susidurti su tokiu pačiu patogenu.

Būtent B ląstelės yra atsakingos už antikūnų išskyrimą į kraują. Užsikrėtus infekcija ar gavus skiepą, kai kurios iš jų virsta specializuotomis antikūnų gamyklomis – plazminėmis ląstelėmis.

Antikūnai yra baltymai ir, kaip ir visi kiti baltymai, daugiausia per keletą mėnesių natūraliai suskaidomi ir pašalinami iš organizmo. Štai kodėl antikūnų, kuriuos gauname pasyviai, pavyzdžiui, iš savo mamos būdami gimdoje arba gerdami mamos pieną, suteikiama apsauga ilgai netrunka. Norėdami ilgalaikės apsaugos, antikūnų turime pasigaminti patys.

Mūsų organizmo gebėjimas išlaikyti antikūnų kiekį po infekcijos ar vakcinacijos yra dviejų mechanizmų rezultatas. Pradinio etapo metu B atminties ląstelėms aptikus chronišką infekciją arba vakciną, kai kurios iš jų toliau virs naujomis antikūnus gaminančiomis plazminėmis ląstelėmis.

Visiškai pašalinus infekciją ar vakciną iš organizmo, B atminties ląstelės nustoja naujinti plazminių ląstelių populiaciją, todėl jų kiekis pradeda mažėti. Tiesa, kai kurios gali išlikti kaip ilgaamžės plazminės ląstelės. Jos daugelį metų gyvena mūsų kaulų čiulpuose bei toliau gamina ir išskiria daug antikūnų. Ilgaamžių plazminių ląstelių ne visada atsiranda po infekcijos, tačiau jeigu atsiranda, antikūnų prieš konkretų infekcijos sukėlėją dar ilgai aptinkama kraujyje ją įveikus.

Nors kol kas dar ne iki galo suprantame, kokios imunizacijos sąlygos yra tinkamiausios ilgaamžėms plazminėms ląstelėms susidaryti, jų atsiradimas yra siejamas su tam tikromis organizmo vietomis. Pavyzdžiui, viena Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) mokslininkų grupė atrado, kad ilgaamžės plazminės ląstelės pirmenybę teikia konkrečių kaulų čiulpams. Praėjus 10-iai metų po vakcinacijos nuo stabligės, ilgaamžių plazminių ląstelių daug dažniau buvo rasta šlaunikaulio, žastikaulio ir blauzdikaulio čiulpuose nei šonkaulių, stipinkaulio, stuburo slankstelių ir klubakaulio skiauterės čiulpuose.

Nėra aišku, kodėl ilgaamžės plazminės ląstelės teikia pirmenybę šių kaulų čiulpams. Viena įdomi galima priežastis – nevienodas kaulų čiulpuose esančių riebalų kiekis. Minėtųjų kaulų čiulpuose aptiktos ilgaamžės plazminės ląstelės buvo gausiai apsuptos riebalų ląstelių. Galima iškelti hipotezę, kad riebalų kiekis kaulų čiulpuose daro įtaką ilgaamžių plazminių ląstelių gebėjimui patekti į tam tikrus kaulus ir juose ilgam apsigyventi.

Bet jeigu ilgaamžių plazminių ląstelių neatsiranda, tai nereiškia, kad ateityje susidūręs su tokia pačia grėsme organizmas negalės pradėti gaminti daugiau antikūnų. Jeigu ankstesnės infekcijos metu susidarė B atminties ląstelių, jos atpažins grėsmę ir dalis vėl virs naujomis antikūnus gaminančiomis plazminėmis ląstelėmis.

Vakcinų rūšys taip pat paveikia antikūnų išliekamumą

Yra daug priežasčių, kodėl vakcinacija ar infekcija ne visada suteikia ilgalaikę apsaugą. Viena iš jų – individuali organizmo reakcija. Beje, pačių vakcinų ypatybės irgi lemia antikūnų atsako pobūdį.

Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad nors daugiau žmonių, paskiepytų nuo stabligės ir difterijos, organizme susidarė apsauginių antikūnų, jie išnyko gerokai greičiau, palyginti su susidariusiais gavus skiepų nuo tymų, kiaulytės ar raupų. Pagrindinis šių vakcinų skirtumas yra toks: nuo stabligės ir difterijos sukurtų skiepų sudėtyje yra tik izoliuotų baltymų (toksinų, kuriuos gamina stabligę ir difteriją sukeliančios bakterijos, modifikuotų versijų), tuo tarpu vakcinų nuo tymų, kiaulytės ir raupų sudėtyje yra gyvų, susilpnintų virusų versijų.

Kai kurių žmonių organizmas gali ne itin palankiai sureaguoti į vakcinas dėl esančio atsparumo konkrečiai vakcinai, kuris susiformuoja natūraliai persirgus infekcija. Visgi tie asmenys, kurių organizmo reakcija į skiepus yra gera, apsaugą įgyja ilgesniam laikui. Iš dalies taip yra dėl gyvos vakcinos išsilaikymo organizme, stimuliuojančio trumpalaikį plazminių ląstelių atnaujinimą. Taip pat tikėtina, kad gyvos vakcinos geriau skatina ilgaamžių plazminių ląstelių gamybą.

Jau matėme, kad antikūnų nykimo tempas persirgus COVID-19 gali skirtis, pavyzdžiui, tarp vyrų ir moterų. Daugelis naujųjų vakcinų nuo COVID-19 yra paremtos inovatyviais sprendimais, tokiais kaip virusiniai vektoriai arba informacinės RNR molekulės. Akivaizdu, kad šie metodai labai veiksmingai ir greitai suteikia apsaugą. Bet kaip veiksmingai jie aktyvina B atminties ląsteles ir ilgaamžes plazmines ląsteles bei užtikrina ilgalaikį imunitetą, parodys laikas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(41 žmogus įvertino)
3.3415

Chemikai atliko triuką su česnaku ir savo kojomis: eksperimento rezultatas patvirtino lūkesčius (31)

Galimybė pajusti skonį pėdomis skamba kaip kažkokios pasakos motyvas. Tačiau chemikai teigia, kad...

Istorinis įvykis Marse: NASA bepilotis orlaivis pakilo į pirmąjį skrydį (83)

Eksperimentinis NASA bepilotis orlaivis „Ingenuity“ pirmadienį Marse pakilo į istorinį, nors ir...

Vienas turtingiausių žmonių pasaulyje, bet niekas nežino, kas jis toks (68)

„Bitcoin“ ir kitų kriptovaliutų populiarumas banguoja kaip jūra. Šiuo metu jis auga ir vis...

Naujas mokslininkų tyrimas paaiškina, kodėl nuo streso slenka ir žyla plaukai (11)

Seniai pastebėta, kad nuo streso žmonėms slenka ir žyla plaukai, tiesa, tiksliai nežinota, kokios...

Pirmasis pasaulyje: Irake gimė berniukas su trimis... peniais (51)

Žmonijos istorijoje užfiksuotas pirmasis trifalijos atvejis: Irako Duhoko mieste gimė berniukas su...

Top naujienos

Protrūkis Lazdijuose atskleidė nelegalią veiklą: tarp slapta sportuojančių – ir TS-LKD vicemeras (91)

Susirgimų koronavirusu protrūkis Lazdijų sporto centre atskleidė galimai neteisėtą veiklą.

Įspėja automobilių perpardavinėtojus: taip, kaip buvo, nebebus (133)

Nuo gegužės 1 dienos visi Lietuvoje parduodami automobiliai privalės turėti savininko deklaravimo...

„Wizz Air“ vadovas prisipažįsta, kad jo optimizmas dėl vasaros blėsta (4)

„Wizz Air Holdings Plc“ generalinis direktorius Jozsefas Varadi pareiškė, kad šią vasarą jis...

Šie trys pavasariniai augalai kaip mat sustiprins imunitetą ir apsaugos nuo ligų: jūs net neįsivaizduojate, ką iš tiesų jie gali (9)

Nors kai kuriuos šių augalų žmonės laiko įkyriomis piktžolėmis, žolininkė Danutė Kunčienė...

Finansų bitės užrašai | D+

Vis dar mistiškai skambančios tarpusavio skolinimosi platformos: ar įmanoma iš jų saugiai pralobti?

Dažnas lietuvis dar vis tinkamai nežino, kaip taupyti, o dauguma santaupas vis dar laiko grynaisiais...

5 naudingos programėlės dviratininkams: padės net ir ištikus nelaimei

Atšilus orams, į gatves išriedėjo dviračiai . Tam, kad pasivažinėjimas būtų dar malonesnis,...

Startuolių išradingumui nėra ribų: pardavinėja „karvių kreditus“

Vienas Europos startuolis pradėjo pardavinėti anglies dioksido kreditus galvijams , šeriamiems...

6 gudrybės, kaip įsirengti virtuvę, kad į akis nekristų nešvarumai ir dulkės (2)

Spindinti virtuvė su blizgančia virykle ir švariomis sienomis bei stalviršiais – kiekvienos...

Mažai kam žinomi faktai iš Julio Iglesias gyvenimo: teroristų pagrobtas tėvas ir paralyžių sukėlusi siaubinga avarija

Ispanų dainininkas Julio Iglesias išties neeilinė asmenybė. Šis muzikantas garsėja tikrais...

Pienininkystė – ar dar įmanoma išgelbėti? (21)

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) rengia Lietuvos pieno sektoriaus plėtros strategiją. Kol kas...