Taigi kažkoks procesas jas išpučia iki gerokai didesnio dydžio. Jis neabejotinai susijęs su žvaigždės spinduliuote, pasiekiančia planetą, tačiau patikrinti modelius kol kas yra praktiškai neįmanoma, nes negalime sekti planetų evoliucijos, joms migruojant ir vėliau evoliucionuojant žvaigždei.
Dabar pristatyta dviejų egzoplanetų, kurių spinduliai labai panašūs ir didesni už Jupiterio, analizė. Jos yra prie pat savo žvaigždžių, kurios neseniai virto raudonosiomis milžinėmis. Planetų spinduliai atitinka karštųjų jupiterių spindulius, bet yra didesni, nei tikėtini tokiu atstumu nuo pagrindinės sekos žvaigždės esančių planetų spinduliai.
Tai reiškia, kad planetos išsipūtimas įvyksta greitai ir priklauso nuo tuo metu planetą veikiančios spinduliuotės. Įdomu ir tai, kad abi planetų sistemos yra beveik identiškos, ir žvaigždės, ir planetos savybėmis. Tai gali reikšti, kad ieškodami karštųjų jupiterių mes dėl kažkokių sistematinių priežasčių atrenkame būtent tokias sistemas.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.