Astronomams neparanki dar viena atmosferos savybė – ji pati kartais išspinduliuoja daugiau infraraudonojo spektro spindulių, nei praleidžia. Dėl šios priežasties Žemėje esančius IR spektro šviesą fiksuojančius teleskopus stengiamasi statyti kuo aukščiau kalnuose – jie iškeliami taip, kad kuo plonesnis atmosferos sluoksnis trukdytų stebėjimus.
Būtent dėl šios priežasties į orbitą iškeliamos kosminės observatorijos – kosmose esantys teleskopai surenka kur kas daugiau informacijos, nei jos įmanoma gauti Žemės paviršiuje.
Daugelis kosminių kūnų ir reiškinių, kuriuos mokslininkai norėtų stebėti, yra pernelyg šalti kad spinduliuotų regimojo spektro ar kiek trumpesniais bangų ilgiais, tačiau aktyviai spinduliuoja IR spektro bangomis. Taip elgiasi šalti atomai ir molekulės, sklandantys beorėje tarpžvaigždinėje erdvėje. Tačiau tokios informacijos rinkimas būtinas norint sužinoti, kaip formuojasi ir evoliucionuoja žvaigždės.
„Stebint IR spindulius galime matyti, kaip formuojasi visokie dalykai, jų pačius ankstyviausius atsiradimo etapus, nes formavimosi procesai dažniausiai vyksta labai šaltose ir dulkių temdomose vietose“, - aiškina ESA „Herchel“ projekto mokslininkas Goranas Pilbrattas.
Net ir Saulės sistemoje esama objektų (kometų ir asteroidų), kuriuos patogiausia stebėti IR spektre.
Didelė dalis astronomams labai įdomių objektų pasislėpę už didžiulių dulkių ir dujų debesų ar netgi yra jų viduje. Tokie debesys slepia žvaigždes ir planetas ankstyvose jų formavimosi stadijas, taip pat debesys būdingi susiformavusių galaktikų branduoliams.
Vaizdas nepasiekia Žemės, nes dulkių dalelės labai efektyviai išsklaido ir absorbuoja regimojo spektro šviesą. Ilgesnės infraraudonojo spektro bangos gali pereiti dulkių debesis.
ESA žada, jog per šį dešimtmetį IR astronomijos laukia itin šviesi ateitis ir daugybė atradimų.
