O jeigu situacija tęsiasi ilgą laiką, kaip sutrikęs miegas neigiamai veikia sveikatą ir savijautą? Ar tai svarbu kai dėmesys, laikas ir visos pajėgos skiriamos vėžio gydymui?
Miegas – viena iš svarbiausių žmogaus gyvenimo dalių, nors jo kokybei dar skiriama nepelnytai mažai dėmesio, rašoma pranešime spaudai. Miego sutrikimai gali pasireikšti kaip invidualūs ligos ar gydymo šalutiniai reiškiniai, tačiau dažniau tai – vienas iš simptomų derinyje su kitais nusiskundimais: ilgaikiu nuovargiu, bloga nuotaika, nekontroliuojamu stresu, blogu apetitu, sunkiai valdomu skausmu bet kuriame kelionės per vėžį etape.
Miego sutrikimai gali pasireikšti tik išgirdus ligos įtarimą, viso gydymo metu bei jį baigus. Neretai ligos ar gydymo šalutiniai simptomai trunka kur kas ilgiau nei pats gydymo etapas. Atskirai reikėtų prisiminti situacijas, kai gyvenama su vadinamosiomis ikivėžinėmis būklėmis, kurios kelia didžiulę įtampą ir stresą, tarsi sėdint ant tiksinčio sprogiklio. Kelionė per vėžį neįveikima po vieną, greta žygiuoja ir arbatos puodelį kai reikia paduoda artimieji – palaikymo komanda, kuriai taip pat neretai pasireiškia įvairūs miego sutrikimai. Ir nors kokia dažna tai bebūtų problema, į šiuos nusiskundimus vis dar žiūrime nepakankamai rimtai, o „miego higiena“ – sunkiai suprantamas žodžių derinys, kurio prasmei apsakyti reikia nemažai pagalvoti.
„Aš jau pusantrų metų nemiegu ir jaučiuosi gerai“ – sako vėžį besigydę pacientai, tarsi didžiuodamiesi nekokybišku miegu. Tačiau miegas nėra tik grožio eleksyras, jis būtinas sveikatai kaip visumai, užtikrinantis ne tik geresnę gyvenimo kokybę, bet ir dalyvaujantis energijos atstatyme, žalingų medžiagų iš galvos smegenų pašalinime, imuninės sistemos atnaujinime, reguliuojantis įvairias hormonines funkcijas. Ilgai trunkantys miego sutrikimai ne tik didina nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto riziką, bet taip pat dalyvauja ir vėžio vystymo procesuose – neigiami pokyčiai pastebimi per ilgą laiką, ne dieną ar savaitę. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama miego medicinai ir jos specialistams, kurie turėdami vertinimo kriterijus nustato miego sutrikimo pobūdį, priežastį ir ieško sprendimo būdų, kurių taip pat yra ne vienas ir neretai pradedama net ne nuo vaistų, o nuo miego ir gyvensenos įpročių, mokomasi miego higienos.
Dar 1985 metais pastebėta, kad psichologiniai ir elgsenos įpročiai yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių miego sutrikimus. Tarp vėžiu sergančių žmonių labiausiai paplitusi nemiga, tačiau taip pat gali pasireikšti dažni prabudimai naktį, ilgas neužmigimas, labai ankstyvas prabudimas – visa tai taip pat priskiriama miego sutrikimams. Atliktose sisteminėse apžvalgose nustatyta, kad šviesos terapija, fizinis treniruotumas, kognityvinė ir elgesio terapijos yra veiksmingos priemonės, gerinančios miego kokybę ir turinčios mokslinį pagrindimą – aukščiausio laipsnio mokslinius patvirtinimus. Vaistai, maisto papildai, meditacija, joga ar net masažas – priemonės, kurios gali būti veiksmingos, mažinančios stresą ar įtampą, tačiau naudojamos pavienės ir nesistemingai neturi didesnio poveikio miego sutrikimų valdymui, nesprendžia priežasties, todėl problema neretai tik užpiešiama.
„Bendradarbiavimas su miego specialistais yra viena įdomiausių veiklų šioje srityje. Gydytoja neurologė, kuri specializuojasi miego medicinoje, Evelina Pajėdienė ne tik skatina atkreipti visuomenės ir kolegų dėmesį į miego sutrikimų paplitimą, ypač tarp onkologinėmis ligomis sergančių pacientų ir jų artimųjų, bet ir ieškoti sprendimo būdų ne vaistinėje, o pirmiausia savo galvoje, elgsenoje, aplinkoje. Tai aktualu, kai vis mažiau būname gryname ore, daugiau bendraujame ne prie vakarienės stalo, o internetiniuose portaluose, neretai televizorius užmiega vėliau nei mes – visame šiame mūsų pačių neteisingų įpročių fone norime būti sveiki ir stebimės, kodėl valgydami salotas, vis tiek susergame, kodėl vaikai pikti ir agresyvūs“, – pasakoja Integracinės onkologijos centro įkūrėja Dainora Mačiulienė
Vis daugiau mokslo sukaupiama ir geriau suprantama miego svarba, tai įrodo ir 2017 metais įteikta trims amerikiečiams Nobelio premija už atliktus tyrimus miego srityje. Šiandien žinome – miegą reguliuoja cirkadinis laikrodis, kuris reaguoja ne tik į vidinius pokyčius, bet ir išorinius dirgiklius. Išderinta miego architektūra turi ilgalaikės neigiamos įtakos ne tik savijautai dieną, bet ir dalyvauja kuriant palankią terpę įvairioms lėtinėms ligoms vystysis, viena jų – onkologiniai susirgimai. Ir nors išgirsta vėžio diagnozė – vienas iš didžiausių rizikos veiksnių, lemiančių miego sutrikimų pasireiškimą, kurie neretai tęsiasi ilgiau už gydymą, vėžio diagnozė neapsaugo ne tik nuo kitų ligų, bet taip pat yra didina riziką susirgti antru vėžiu, ypač nepakeitus batų – nepažvelgus iš esmės į savo gyvenimą, kasdieninę rutiną ir sprendimus.
