„Po 40 metų tyrimų vakcinos nuo ŽIV nėra. Nuo peršalimo vakcinos nėra. Nėra ir vakcino nuo vėžio po 100 metų tyrimų. Nėra. Staiga paslaptingai atsiranda virusas ir per metus sukuriama naują vakcina, ir tikimiasi, kad mes ją imsim. Ačiū, ne“, – tokiais žodžiais internete bandoma pasėti abejonę vakcinomis, įrašo kalba neredaguota.

Pirmiausia, reikėtų paminėti, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nurodo, jog visos Lietuvos rinkoje šiuo metu esančios vakcinos yra registruotos Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad jos yra saugios, veiksmingos ir atitinka visus Europos Sąjungos kokybės standartus.
Kitaip pasakius: tai nėra paslaptingai sukurta vakcina – visas procesas yra dokumentuotas ir viešai pateiktas.

Klaidinanti informacija

Bandymuose dalyvavusiems savanoriams „Moderna“ vakcina leidžiama nuo kovo, o „Pfizer“ vakcinos – nuo balandžio. Abiem atvejais tai yra randomizuoti kontroliuojami tyrimai, o tai reiškia, kad atsitiktinai ir aklai pasirenkama, kuriems tyrimo dalyviams bus suleista realios vakcinos, o kuriems bus suleista placebo.

Šių abiejų klinikinių tyrimų apimtys siekė ar viršijo vidutines. 2012 metais atlikta analizė atskleidė, kad vidutinė trečios fazės klinikinių bandymų apimtis yra maždaug... 30 tūkst. žmonių. „Pfizer“ vėlyvosios stadijos bandymuose dalyvavo daugiau nei 43 tūkst. savanorių šešiose šalyse ir šešiolikoje JAV valstijų. Dalyvių, kuriems buvo suleista vakcinos, grupėje buvo užfiksuoti tik aštuoni COVID-19 atvejai, palyginti su 162 atvejais placebo grupėje.

Tai reiškia, kad ši vakcina 95 proc. atvejų užkerta kelią ligai. „Moderna“ bandymuose trisdešimtyje JAV valstijų dalyvavo daugiau nei 30 tūkst. žmonių. Mokslininkai nustatė 90 COVID-19 atvejų placebo grupėje ir penkis tarp žmonių, kurie buvo paskiepyti nuo koronaviruso, o tai reiškia, kad vakcinos efektyvumas siekia 94,5 proc. Palyginimui: efektyviausios istorijoje vakcinos nuo tymų efektyvumas siekia 97 proc.

Ir nors vakcinos buvo sukurtos per mažiau nei metus, tai nereiškia, kad procesas buvo greitas, skubotas.

Iki tol greičiausiai sukurta vakcina buvo laikoma vakcina nuo kiaulytės, kuriai sukurti prireikė daugiau nei ketverių metų. Skirtingai nuo tradicinių vakcinų, vakcinas, kurioms sukurti naudojama RNR (genetinė medžiaga, kuri nurodo ląstelėms gaminti baltymus), galima sukurti panaudojus tik viruso genetinį kodą. O kinų mokslininkų koronaviruso genomo seką nustatė ir informaciją paskelbė dar sausį.

„Mes neperšokame kažkokių etapų. Mes tiesiog turime geresnes technologijas, – sakė Amerikos plaučių asociacijos vyriausiasis medicinos pareigūnas Albertas Rizzo. – Kodėl XIX amžiaus pradžioje Atlanto vandenyną perplaukti trukdavo dvi savaites? Nes žmonės plaukdavo laivu. O dabar perskirsti vandenyną trunka kelias valandas.“

Vienas iš „BioNTech“ įkūrėjų Uguras Sahinas bendrovės sukurtos vakcinos „juodraštį“ sukūrė vieną savaitgalį sausio viduryje, atskleidė kompanijos atstovas. O „Moderna“ savo vakciną sukūrė vos per dvi dienas.

Vėliau JAV vyriausybės inicijuota valstybės ir privataus sektoriaus partnerystė („Operation Warp Speed“) siekiant sukurti vakciną nuo koronaviruso paspartino „Moderna“ vakcinos kūrimo procesą, nes bendrovė iš JAV valdžios gavo 483 mln. JAV dolerių finansinę injekciją vakcinai sukurti, o dar 472 mln. JAV dolerių buvo skirta paspartinti klinikinius bandymus. Galiausiai valdžia kompanijai pateikė 1,5 mlrd. JAV dolerių vertės užsakymą įsigyti 100 mln. vakcinos dozių.

Savo ruožtu „Pfizer“ į vakcinos kūrimo projektą investavo 2 mlrd. JAV dolerių nuosavų lėšų, skelbia „The Wall Street Journal“. „Pfizer“ vienu metu bandė kelias potencialias vakcinas, kad nereikėtų kaskart patyrus nesėkmę grįžti į pirminį tašką. Be to, kompanija mėnesiais sutrumpino vakcinos kūrimo laiką, nes tam naudojo vienkartinius maišus, o ne plieno konteinerius. Kaip ir „Moderna“, „Pfizer“ pagamino tam tikrą skaičių vakcinos dozių tuomet, kai klinikiniai bandymai dar nebuvo baigti.
Be to, kompanija nusprendė gaminti buteliukus, kuriuose būtų kelios vakcinos dozės, bei pristatyti vakciną itin žemoje temperatūroje, taip užtikrinant jos efektyvumą, o ne mėgino tirti, ar vakcina išliktų efektyvi ir aukštesnėje temperatūroje.

Tačiau internautas teigia, kad nėra vakcinų nuo vėžio, ŽIV ir peršalimo, tai kodėl yra nuo COVID-19?

Vakcinų nuo peršalimo nėra, nes peršalimą sukelia ne vienas virusas, o daugybė skirtingų virusų, tarp jų ir įvairūs koronavirusai. O štai infekcinę ligą COVID-19 sukelia tik vienas virusas – SARS-CoV-2. Būtent šio viruso sukeliamai ligai ir sukurta vakcina.

Kodėl nėra vakcinos nuo vėžio? Iš tiesų egzistuoja vakcinos nuo vėžio. Pavyzdžiui, yra skiepas nuo gimdos kaklelio vėžio. Skiepo tikslas – užkirsti kelią šio tipo onkologiniam susirgimui.

Tačiau visiems onkologiniams susirgimams sukurti vakcinos dar nepavyko Kodėl? Kiekvienas onkologinis susirgimas yra individualus. Vėžys, kaip rašo cancercenter.com, nėra vienas susirgimas, o daugybė susirgimų viename darinyje. Tačiau tai nereiškia, kad mokslininkai nesiekia sukurti vakcinų, kurios galėtų sustabdyti daugumą onkologinių susirgimų.

ŽIV vakcina taip pat vis dar yra kuriama, nes tai daug sudėtingesnis virusas, nei SARS-CoV-2. „Turimi duomenys patvirtina, kad skiepai turi būti multikomponentiniai, indukuojantys tiek ląstelinį, tiek humoralinį imunitetą prieš įvairių ŽIV pogrupių antigenus. Nors skiepai visiškai neapsaugotų nuo infekcijos, tačiau jos sąlygojami natūralios infekcijos eigos pakitimai sumažintų užkrečiamumą, galima būtų sulėtinti ligos eigą bei sumažinti epidemijos plitimą“ , – moksliniame straipsnyje apie skiepų nuo ŽIV kurimą rašo LSMU mokslininkai.

Šaltiniai:

  • http://www.ulac.lt/ligos/%C5%BD/ziv-zmogaus-imunodeficito-virusas
  • https://www.cancercenter.com/community/blog/2018/01/cancer-vaccines-do-exist-but-dont-expect-the-impossible
  • https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/tiems-kas-abejoja-6-faktai-apie-vakcina-nuo-koronaviruso.d?id=86125077
  • https://www.lsmuni.lt/cris/handle/20.500.12512/77112
  • https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/tiems-kas-abejoja-6-faktai-apie-vakcina-nuo-koronaviruso.d?id=86125077
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (97)