Tokių planetų evoliucija turėjo vykti kitaip nei Žemės, Marso ir Veneros - vadinamųjų silikatinių planetų. Daug anglies turinčių planetų formavimas galėjo būti panašesnis į kai kurių meteoritų, o ne į Žemės, kuri, kaip manoma, susiformavo iš dujų disko, kuris sukosi aplink Saulę, evoliuciją.

Dujose, kur daug anglies ir maža deguonies, gali susidaryti ne silikatai, o anglies junginiai, pavyzdžiui, karbidas, ar grafitas, sakė M.Kuchneras.

Grafito santalkos esant dideliam slėgiui gali virsti deimantais, todėl tokiose planetose galėjo susidaryti daugelio kilometrų storio deimantų sluoksniai.

Šių planetų branduoliai gali būti iš geležies, jos gali turėti atmosferas. Jų pavyzdžiu galbūt galėtų būti planetos, skriejančios aplink pulsarą PSR 1257+12, kurios galėjo susidaryti suirus žvaigždei.

Kitos "kandidatės" galėtų būti planetos, esančios netoli galaktikos centro, kur žvaigždės turi daugiau anglies nei Saulė. Visoje galaktikoje, jai senstant, daugėja anglies, todėl didėja tikimybė, kad ateityje visos planetos bus karboninės, sakė M.Kuchneras.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją