„Būk vyras“ – tai berniukams kartoja nieko blogo nelinkintys suaugę žmonės, bet niekas nepaaiškina, ką tai reiškia. Negalima verkti? Negalima liūdėti? Reikia prisiimti atsakomybę už save ir aplinkinius? Bet ilgainiui gyvenimas tokiu principu gali tapti per sunkus – ir ąžuolai kartais lūžta.
JAV mokslininkai peržiūrėjo 20700 vaikus įtraukusio tyrimo duomenis (plačiau su tyrimu galite susipažinti ČIA). Tyrimo dalyviai sekti nuo 1995 metų. 2014 metais mokslininkai suskaičiavo, kad 22 iš jų pasitraukė iš gyvenimo savo noru. 21 iš 22 nusižudžiusių tyrimo dalyvių buvo vyrai. Tuomet mokslininkai sugretino šiuos duomenis su tų žmonių atliktais asmenybių testais. Paaiškėjo, kad tradicinėmis vyriškomis savybėmis labiau pasižymintys vyrai („kieti vyrukai“) net 2,4 kartus labiau yra linkę į savižudybę.
Kokios tos vyriškos savybės? Emocijų vengimas, neverkimas, aukštas fizinis paruošimas, nuotaikos pastovumas. Tokie vyrai, beje, yra labiau linkę ne tik į savižudybes, bet ir ginklus, muštynes, problemas mokyklose. Nemažai jų savo gyvenimuose patyrė tragedijų: šeimos narių savižudybės, tragiškos žūtys, vieno iš tėvų išėjimas iš šeimos.
Taigi, kodėl tos tradicinės vyriškos savybės stumia vyrus arčiau savižudybės? Mokslininkai mano, kad taip yra dėl kieto, neproduktyvaus savisaugos mechanizmo. Kai kas nors įvyksta – vyras netenka darbo, merginos, miršta šeimos narys ar ištinka sveikatos problemos – žmogus turi mokėti su tuo tvarkytis. Vyriškumo samprata tarsi neleidžia apie tai kalbėti su draugais, vyrai bijo pasirodyti silpni. Galiausiai, ir jie patys ima galvoti, kad su jais kažkas negerai, nes jausmai, atrodo, nėra vyriški.
Nuo vaikystės diegiama vyriškumo samprata yra susijusi ir su atsakomybe: „Tu turi ginti ir aprūpinti“. Tačiau gyvenime ne viskas klostosi pagal planą ir kartais vyras negali pasirūpinti aplinkiniais.
Nesėkmė kelia nusivylimą savimi, kuris perauga į depresiją. O juk stereotipinis požiūris teigia, kad psichologo pagalba yra skirta tik moterims. Vyrai dažnai vengia psichoterapijos.
Netiesa. Pagalba egzistuoja, yra prieinama ir ja reikia naudotis. Daugiau apie šią pagalbą galite sužinoti ČIA.
O tėvai turėtų į tai atkreipti dėmesį. Vaikus reikia mokyti būti stipriais, tačiau taip pat reikia išmokyti ir kaip elgtis, kai jautiesi silpnas ir pažeidžiamas.
Pagalbos telefonai: | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Emocinė parama internetu | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (+370-5) 275 75 64. |