Skelbiama, jog plyšys vis gilėja, o prie to prisideda Kenijos Naroko apygardą merkiantys smarkūs lietūs. Šiuo metu plyšio ilgis siekia kilometrą, informuoja forbes.com.
Netikėtas atsiradęs gilus plyšis ekspertų įvardijamas kaip akivaizdus įrodymas, jog Afrikos žemynas skyla. Pagrindinė hipotezė, kodėl vyksta šis procesas, yra po žeme esantis vadinamasis karštasis žemės mantijos laukas (angl. superplum). Būtent dėl jo Afrikos žemynas rytiniame kontinento krašte skyla į dvi dalis. Laimei, procesas vyksta labai lėtai, ir jam prireiks milijonų metų, kol žemės pluta pakankamai suplonės ir įsmegs.
Būtent šis karštasis laukas suformavo Rytų Afrikos lūžių sistemą (EARS) – sistemą, siejamą su Afrikos žemyno skilimu. Rytų Afrikos Lūžių slėnis, susiformavęs vykstant Afrikos žemyno skilimo procesams, driekiasi daugiau nei 3 tūkst. kilometrų nuo Adeno įlankos iki Zimbabvės. Lūžio procesai, prasidėję prieš maždaug 25 mln. metų, galiausiai sukurs dvi atskiras kontinentines mases, susietas atitinkamai su Somalio ir Nubijos tektoninėmis plokštėmis. Skilimas kiekvienais metais pagilėja vos keliais milimetrais, tad galutinio atsiskyrimo galima tikėtis tik po milijonų metų.
Ekspertai sako, kad plyšys tapo gerai matomas dėl to, jog jį nuplovė smarkios liūtys, o ne dėl to, jog staiga procesas įgavo pagreitį.
Po milijonų metų rytinis Afrikos žemyno kraštas atsiskirs nuo likusio žemyno – susidariusiame tarpe susiformuos nedidelė gana sekli jūra. Skilimo procesui tęsiantis ir toliau, Žemė Indijos vandenyne suformuos naują salą. Ją greičiausiai sudarys Etiopijos, Somalio, Kenijos ir Tanzanijos dalys.