Geriama kava gali pakeisti kai kurių mūsų genų ekspresiją, o tai savo ruožtu galėtų paaiškinti jos naudą sveikatai.
Tyrimai rodo, kad kavą geriantiems žmonėms kyla mažesnė kai kurių ligų rizika, pavyzdžiui, širdies ligų, tačiau nežinome, kodėl.
Norėdami tai išsiaiškinti, Roterdamo Erasmus universiteto medicinos centro mokslininkas Mohsen Ghanbari kartu su kolegomis stebėjo, ar kavos gėrimas susijęs su tam tikrais epigenetiniais žymekliais – cheminėmis žymėmis ant DNR – padidinančiais ar sumažinančiais tam tikrų, galinčių daryti įtaką sveikatai, genų aktyvumą.
Jie ieškojo konkrečių žymeklių – vadinamų metilo grupių. Šių grupių buvo ieškota pas beveik 16 000 europiečių ir afroamerikiečių JAV ir Europoje.
Kuo daugiau puodelių kavos žmogus išgerdavo per dieną, tuo didesnė buvo tikimybė, kad jis turės pakitusius metilo grupių lygius konkrečiose DNR vietose. Tai pasitvirtino ir įvertinus amžių, kūno masės indeksą, rūkymą, alkoholio vartojimą ir kitus faktorius, kurie galėtų paveikti ieškomus rezultatus.
Metilo grupės prisijungdavo prie genų, kurie yra svarbūs virškinimui, kenksmingų cheminių medžiagų apdorojimui ir uždegimo kontroliavimui.
Tai „viliojančios užuominos”, galinčios padėti suprasti, kaip epigenetika galėtų paaiškinti kai kuriuos kavos efektus sveikatai, sako Peter Molloy iš Valstybinio mokslo ir pramonės tyrimo organizacijos (Commonwealth Scientific and Industrial Research Organisation – CSIRO) Australijoje. Bet norint įrodyti, kad šie žymekliai keičia šių genų aktyvumą ir kad tai daro įtaką sveikatai, dar reikės atlikti daugiau tyrimų.
Daugiau apie šį tyrimą pasiskaityti galite ČIA.
Parengta pagal Alice Klein, www.newscientist.com
