Tarpukariu Kaune įkurta Tyrimų laboratorija buvo pats inovatyviausias pastatas Baltijos šalyse. Viena svarbiausių jos paskirčių – galimybė tirti cheminį ginklą.
Tyrimų laboratorija
© KTU nuotr.

Skaičiuojant dabartinėmis kainomis, laboratorija kainavo panašiai kaip didžiausia regione „Žalgirio“ arena. Per karą nenukentėjusioje laboratorijoje su autentiška išlikusia įranga šiandien dirba Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) studentai.

Pranešime žiniasklaidai teigiama, kad 1918 m. valstybingumą atkūrusi Lietuva ginklus, sprogmenis ir kitą karo medžiagą pirkdavo užsienyje, tačiau šalyje nebuvo tinkamos laboratorijos ginkluotės kokybei patikrinti. Dėl valiutos stokos, aukštų kainų ir kitų ekonominių bei politinių problemų vyriausybė suskubo kurti vietinę ginklų pramonę, o kartu su ja ir tyrimų laboratoriją, kuri atliktų amunicijos ir gamyboje naudojamų žaliavų bei gaminių tyrimus.

Inovatyviausias to meto Lietuvos pastatas – Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija – iškilo 1935 m. dabartiniame KTU Studentų miestelyje. Nei per Vokietijos, nei per Sovietų Sąjungos okupaciją pastatas nenukentėjo, buvo išsaugota ir iki šiol pagal paskirtį naudojama autentiška tarpukario įranga.

Projektui vadovavo kariškis

KTU Architektūros ir statybos instituto Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro (AUTC) darbuotojas Paulius Tautvydas Laurinaitis teigia, jog Tyrimų laboratorijos kūrimas buvo sudėtingas procesas.

Nestandartinio išplanavimo ir specialaus įrengimo reikalavusios erdvės turėjo būti ypatingai apsaugotos nuo nelaimingų atsitikimų. Dėl šių priežasčių laboratorijos steigimo procesui vadovauti ėmėsi Ginklavimosi valdybos atstovas pulkininkas bei inžinierius Juozas Vėbra, vėliau tapęs ir šios laboratorijos viršininku. Chemijos mokslų daktaras pasisemti kūrybinių minčių ir idėjų keliavo į naujausias Europoje laboratorijas Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje.

Laboratoriją suprojektavo vietinis specialistas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, kuris yra itin vertinamas už savo indėlį į tarpukario Lietuvos architektūrą. Nors architektas tuo metu jau pasižymėjo itin ryškiais visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatais, su tokiu sudėtingu projektu jam iki tol dar nebuvo tekę dirbti.

Tyrimų laboratorija su keliais pagalbiniais vienaukščiais pastatais iškilo 12 hektarų plote Žaliakalnyje, Ąžuolyno šiaurės rytų pakraštyje.

Vadino „Dujų fabriku“

Nemažai Žaliakalnio gyventojų reiškė nepasitenkinimą vyriausybės idėja padidintos rizikos laboratoriją statyti mieste. Kai kurie miestiečiai kylantį paslaptingą architektūros kūrinį praminė „Dujų fabriku“. Į gyventojų nepritarimą iš esmės nebuvo neatsižvelgta – 1932 m. pradėtos statybos buvo baigtos 1935 m. Skubant įgyvendinti nacionalinės svarbos objektą, projekto brėžiniai buvo rengiami vos spėjant užbėgti už akių statyboms.

„Šiandien atrodytų, jog tokio pobūdžio laboratorija turėtų būti statoma užmiestyje. Tokia mintis iš pradžių buvo svarstoma ir tuomet. Vis tik tuometinėje Lietuvos sostinėje ji atsirado dėl komunikacinių poreikių: laboratorijos reikmėms buvo reikalingi Vytauto Didžiojo universiteto ištekliai bei jo bibliotekos fondai, lengvai pasiekiamos turėjo būti krašto apsaugos administracinės institucijos“, – sakė P. T. Laurinaitis.

Statybinės medžiagos – vietinės, įranga – iš užsienio

Pasak prieškario specialistų, tuometinė tyrimų laboratorija buvo pati inovatyviausia ir moderniausia Baltijos regione. Tokį pripažinimą ji pelnė ne tik dėl stilingos ir itin modernios architektūros, bet ir dėl techninės įrangos.

Statybinės medžiagos daugiausia buvo lietuviškos, o mokslinė įranga importuota iš užsienio valstybių. Pagrindinė tyrimų aparatūra buvo pagaminta Prancūzijoje, mikroskopai, spektrografas, foto metrai ir elektros matavimo prietaisai – Vokietijoje, įvairius stiklinius prietaisus pagamino specialiai iš Čekoslovakijos kviesto meistro apmokyti vietiniai specialistai.

Laboratorijoje buvo įrengtos unikalios ištraukiamosios traukos spintos su individualiais keraminiais ventiliatoriais. Viena spintų – šarvuota, skirta darbui su pavojingomis medžiagomis. Pastatui, su didžiąją dalimi įrangos, per okupacinius laikotarpius nekilo grėsmė būti suniokotam, nes jis funkcionavo kaip vienalytis įrengimas, kuris negalėtų veikti išardžius svarbesnius įrengimus. Be to, tokio pobūdžio laboratorija buvo reikalinga visoms valdžioms.

Sudėtinga pastovaus slėgio vandens sistema palaikė nekintamą vakuumą aparatuose. Laboratorijoje buvo kintamoji ir nuolatinė elektros srovė, automatiniai telefonai, keltuvai, dušai, įrengta priešcheminė ir priešlėktuvinė slėptuvės.

Siekiant ypatingo saugumo, specialūs durų užraktai pagaminti Prancūzijoje. Buvo naudojami trys raktai: visraktis rakino visas duris, grupinis – vieno skyriaus visas duris, pavienis – vienas konkrečias duris.

Sprogimas žalos nepadarė

Atsižvelgiant į tuometinius santykius su kaimyninėmis šalimis, viena iš laboratorijos paskirčių buvo dirbti su cheminiu ginklu. Nors tarptautiniai susitarimai tokias karo priemones draudė, cheminė ginklo panaudojimo grėsmė buvo juntama. Laboratorijoje turėjo būti užtikrinama, kad, cheminio ginklo panaudojimo atveju, greitai būtų ištirtas medžiagų pobūdis, siekiant išvengti galimos žalos, žūčių.

„Lietuva tarpukariu turėjo daugiau ar mažiau įtemptus santykius su daugeliu savo kaimynių, todėl cheminio ginklo kūrimo klausimas buvo svarstomas nuolatos, tačiau svarbiausia buvo greita reakcija į sukeltus padarinius, jeigu toks ginklas būtų panaudotas prieš mus“, – teigė P. T. Laurinaitis.

Pavojingiems cheminiams bandymams buvo įrengtos žalvariu kaustytos traukos spintos. Patiems pavojingiausiems – speciali darbo vieta lauke ant stogo, kur nebuvo sąlygų kauptis pavojingoms dujoms.

Juostiniai langai turėjo sugerti sprogimo bangą nelaimės atveju, kad nenukentėtų pastato konstrukcija, o daugybės ant stogo esančių kaminų paskirtis buvo pavieniui išskirstyti iš skirtingų laboratorijų garuojančias medžiagas, kurios, patekusios į vieną kanalą, būtų galėjusios sukelti sprogimą. Šių utilitarių įrenginių dizainas yra vienas išskirtiniausių pastato estetinių elementų.

KTU darbuotojas bei doktorantas P. T. Laurinaitis teigė, jog sovietmečiu dėl nelaimingo atsitikimo laboratorijoje buvo įvykęs sprogimas, bet konstrukcijos, sukurtos atlaikyti panašias nelaimes, puikiai atliko savo darbą ir visą sprogimo bangą sugėrė specialiai tam pritaikyti langai, todėl pastatas nukentėjo minimaliai.

Vienas brangiausių tarpukario statinių

Dabartinė KTU Tyrimų laboratorija yra vienas svarbiausių tarpukario architektūros pavyzdžių ir stambiausias objektas, atspindintis Lietuvoje mažiau paplitusio grynojo funkcionalizmo bruožus. Nors pačio pastato statybos kaina nebuvo pernelyg išsiskirianti tuometiniame kontekste, tačiau bendra projekto vertė su visa moksline įranga pavertė jį vienu brangiausių tarpukario Lietuvoje atsiradusių objektų.

Skaičiuojant dabartinėmis kainomis, Tyrimų laboratoriją suprojektuoti, pastatyti ir įrengti kainavo maždaug tiek pat, kiek Kauno „Žalgirio“ areną, kurios sąmata siekia apie 40 mln. Eurų.

KTU Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro darbuotojas P. T. Laurinaitis kartu su kolegomis iš nepriklausomos visuomeninės iniciatyvos „Ekskursas“ yra suorganizavęs ne vieną viešą ekskursiją kauniečiams po tarpukario paveldo pastatus. Gidu kartais tampančio mokslininko teigimu, buvusioji Tyrimų laboratorija domina įvairaus amžiaus žmones, o KTU CTF administracija noriai atveria unikalaus pastato duris besidomintiems Kauno modernistine architektūra, todėl ateityje planuojama surengti ir daugiau ekskursijų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Pasiruoškite blogiausiam: nevaldoma Kinijos kosminė stotis krenta į Žemę (28)

Kinijos kosminė stotis „ Tiangong -1“ jau ruošiasi pasitikti savo pražūtingą lemtį. 2011...

Didžiausią pasaulyje koralinį rifą gelbės naikindami kai kuriuos jo gyventojus

Prie Didžiojo Barjerinio rifo gelbėjimo galbūt prisidės didžiulės, jūrų žvaigždes ėdančios...

Atnaujintas faraonų nekropolis Sakaroje laukia pirmųjų lankytojų (6)

Sakaroje baigiama modernizuoti nekropolį, esantį už 20 km nuo Kairo. Dabar jį galės lankyti...

8 mėnesius trukusi Marso kolonijos simuliacija atskleidė netikėtą problemą (55)

Marso kolonijos simuliacija Havajuose, vadinama HI-SEAS, baigėsi po 8 mėnesių izoliacijos. Per šį...

Vienas didžiausių žinomų ledkalnių dreifuoja jūros link (34)

Vienas didžiausių žinomų Antarktikos ledkalnių, A68, kuris sveria trilijoną tonų, pamažu...

Top naujienos

Į realybę sugrįžę lietuviai: kokie dabar reikalavimai būstui?

Atsiradusi galimybė rinktis, kuriame rajone, kelintame aukšte ir kelių kambarių bute norime...

Naujų pasų kainos pribloškė dviejų vaikų mamą: jaučiuosi finansiškai nukentėjusi (100)

Lietuviai stebisi ir reiškia nepasitenkinimą dėl, pasak jų, gerokai per didelių pasų kainų,...

„Zapad“ atakos ir atsitraukimai: kai kurios detalės – labai iškalbingos (357)

Priešininkas išmėtė lapelius – psichologinio poveikio priemonės. Mūsų pajėgos lapelius...

Po šiurpą keliančių įtarimų – šokiruojantis prašymas: padėkite, ką darau, tikrai nenormalu (8)

Su daugybe įvairiausių nusikaltėlių susidūrę policijos pareigūnai buvo priblokšti, kai per...

Pasiruoškite blogiausiam: nevaldoma Kinijos kosminė stotis krenta į Žemę (28)

Kinijos kosminė stotis „ Tiangong -1“ jau ruošiasi pasitikti savo pražūtingą lemtį. 2011...

Trys A. Abromavičiaus idėjos Lietuvai: vien talento neužtenka (34)

Vien talentingų žmonių gausa investuotojų ir jų pinigų nepritrauksime – gabaus jaunimo pilna...

D. Trumpas pagrasino visiškai sunaikinti Šiaurės Korėją papildyta 19:01 (235)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį sakydamas savo pirmąją kalbą Jungtinių Tautų...

Prie LKL starto linijos: nauji veidai, naujos viltys, vienas titulas (17)

Antradienį rungtynėmis tarp Panevėžio „Lietkabelio“ ir Utenos „Juventus“ prasideda 25-asis...

Privers nusišypsoti: į vestuves atvykusios viešnios tokio stiliaus akibrokšto nesitikėjo (31)

Vestuvių puota neretai tampa tikru galvos skausmu ne tik suknelės ieškančioms nuotakoms, bet ir...

Gyvai / Lietuvos krepšinio lygos čempionato rungtynės: „Lietkabelis“ - „Juventus“

Lietuvos krepšinio lygos čempionato rungtynės: „Lietkabelis“ - „Juventus“. Tiesiogiai iš...