Naujas vykdomasis įsakas leidžia JAV kasinėti Mėnulį.
- Būsimiems Mėnulio gyventojams nuolatines buveines tikriausiai reikės statyti iš po ranka esančių medžiagų.
- Mėnulio statusą apibrėžia įvairios sutartys, tačiau jos buvo retai išbandomos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką kuriuo leidžiama išgauti žaliavas iš Mėnulio ir asteroidų, kuo JAV jau ne vieną dešimtmetį buvo suiniteresuotos. Kadangi JAV astronautų sugrįžimas į Mėnulį suplanuotas 2024 metais, dabar tai aktualiau, nei buvo kelis dešimtmečius.
Bet JAV nėra vienintelė. Europos kosmoso agentūra (EKA) irgi nori kasinėti Mėnulį, ir pasaulio kosminės valstybės nepasirašė 1979 metų sutarties, kurioje šalys susitaria susilaikyti nuo kasinėjimų kosmose. 1967 metų Sutartis dėl principų kuriais vadovaujasi šalys, tyrinėdamos ir naudodamos kosmosą, įskaitant Mėnulį ir kitus dangaus kūnus apibrėžia, kaip pasaulis sutaria elgtis kosmose. Privalome būti taikūs, laikyti save Žemės ambasadoriais, ir nekolonizuoti ar nesisavinti kosmoso.
JAV yra viena iš 109 šalių, visiškai pasirašiusių sutartį – tiesą sakant, ji sutartį ir inicijavo. Bet niekam nepavyko pasiekti pakankamo progreso kosmoso srityje, kad šios svarbios sutarties dalys būtų išbandytos, ir kosmoso politinė realybė gali tapti kaip Antarktidos. Daugiau nei dešimt valstybių turėjo teritorinių pretenzijų ar atlikinėjo tyrimus Antarktyje, kai 1959 metais buvo sudaryta Antarkties sutarties sistema. Daugelis šalių ją pasirašė ir jos tebesilaiko, bet kiti tvirtina galintys daryti, ką nori. Jie tiesiog dar nepanorėjo.
Kas vilioja atlikinėti kasinėjimus Mėnulyje? Na, EKA plane domimasi regolitu, kuriame daug tam tikrų elementų. Bet JAV susidomėjimas, panašu labiau susijęs su nuolatinių gyvenviečių statyba, kurią, vykdant NASA Artemis programą, planuojama pradėti jau šio dešimtmečio gale. Galimybė ieškoti vandens ar kasti Mėnulio uolienas statyboms gali apspręsti, ar tai įmanoma.
Artemis programa buvo pateikiama, kaip tarpinė stotelė JAV kelionėje į Marsą. Dabar šių ilgalaikių planų lemtis nėra aiški, o dar neaiškiau, kokį vaidmenį suvaidins tokios privačios kompanijos, kaip SpaceX. Ar potencialią JAV Mėnulio bazę apgyvendins mokūs privatūs klientai Starship ekspedicijoje įsikurti Marse?
Mokslininkai ir tyrėjai skiria daug laiko ir išteklių aiškindamiesi, kaip astronautai galėtų panaudoti tai, kas bus šalia jų Mėnulyje ar Marse kaip statybines medžiagas, gyvybę palaikančias priebėgas, ir netgi kaip atsinaujinantį kurą šiuose dangaus kūnuose apsistosiantiems žmonėms.
Kai kelionių į Mėnulį idėja bus artimesnė ir mažiau abstrakti, pasaulio galybės vėl turės imtis kosmoso politikos, nes bet kuriai grupei galiausiai teks sudaryti taisykles kartu ir nuspręsti, ką daryti su taisyklių pažeidėjais. Iš tiesų, kalbant apie kosmoso įstatymus, viskas dar tik prasideda.
Parengta pagal Caroline Delbert, www.popularmechanics.com
