Šie mokslininkai didelės spartos kameromis filmavo skysčių sroves ir aiškinosi, kas tiksliai vyksta, kuomet šlapimo srovė pasiekia unitazo sienelę, rašo popsci.com.
Mokslininkų tikslas – kaip galima labiau sumažinti purslų taškymąsi, kuomet srovę iš didesnio aukščio paleidžia vyrai. Mat dėl purslų kenčia ir unitazo kraštai, ir pačių vyrų kelnės. Šlapimo srovę mokslininkai modeliavo štai tokiu pačių sumeistrautu aparatu.
Pasak R. Hurdo, iš dalies vyrų šlapinimasis yra „murzinas reikalas“ dėl reiškinio vadinamo Plateau-Rayleigh nestabilumu, kuris lemia vientisos srovės išsiskaidymą į lašus. Vyrams šlapinantis, srovė pradeda skaidytis maždaug 20 cm atstumu nuo šlaplės pabaigos. „Taigi, pasiekęs pisuarą šlapimas būna jau lašų formos. Ir šie lašai yra didžiausi dėmių ant kelnių kaltininkai“, - sakė mokslininkas.
Geriausias būdas išvengti nepageidaujamo šlapimo taškymosi – tiesiog prisėsti ant unitazo. Tokį metodą lankytojams vyrams rekomenduoja ir kai kurie restoranai, ir politikai, ir daugybė internautų. Stovint atstumas nuo šlaplės galo iki unitazo sienelės yra maždaug 6 kartus didesnis nei sėdint, todėl susidaro daugiau purslų.
Bet, jeigu vyras mano, jog šlapintis atsistojus yra privalomas vyriškumo atributas, tuomet R. Hurdas rekomenduoja keisti „atakos kampą“. Kuo mažesnis kampas tarp srovės ir tualeto vandens, tuo mažiau pusrlų. O dar geriau apskritai taikyti ne į vandenį, o į porcelianą. Pasak R. Hurdo, „tokiu būdu procesas tampa kur kas mažiau chaotišku“.
Mokslininkai savo tyrimo rezultatus viešai pristatys šį mėnesį vyksiančiame Amerikos fizikos bendruomenės suvažiavime. O šiame vaizdo įraše – pagrindiniai šlapimo srovės analitikų atradimai:
