Moters orgazmo vizualizacijoje neurologinių procesų intensyvumas išreikštas spalvų gama, kuri varijuoja nuo raudonos (nedidelis intensyvumas) iki geltonos ir baltos (labai didelis intensyvumas). Geltona ir balta spalvos reiškia didžiausią smegenų sužadinimo laipsnį.

Pirmasis filmo epizodas buvo sudėliotas iš 20 kadrų, kurie užfiksuoti 7 minutes trukusio skenavimo seanso metu.

Iš pradžių genitalijų lietimas sujaudina sensorinius (jutiminius) procesus reguliuojančius smegenų žievės regionus, tačiau susijaudinimas netrunka pasklisti po limbinę sistemą, kuri siejama su emocijomis, poelgiais ir ilgalaike atmintimi. Smegenėles ir kaktos srities smegenų žievę jaudulys apima tuomet, kai prieš pat orgazmą įsitempia kūno raumenys.

Orgazmo metu maksimalus susijaudinimas išgyvenamas pogumburyje, kuris išskiria hormoną oksitociną. Šis hormonas sukelia malonius pojūčius ir stimuliuoja gimdos susitraukimus. Kulminaciją pasiekia ir požievinio smegenų branduolio veikla. Ši smegenų sritis taip pat siejama su malonumu.

Patiriant orgazmą, ypatingai aktyviai įnervuojami praktiškai visi galvos smegenų regionai, ką vizualizacijoje liudija visas smegenis apėmusi ryškiai geltona spalva. Įdomu pastebėti, jog orgazmo metu mažiausiai stimuliuojama kaktinė smegenų dalis – su sudėtingais kognityviniais procesais (taip pat ir mąstymu, kalba ir kt.) siejama vėliausiai evoliucijos eigoje išsivysčiusi smegenų sritis.

Orgazmo momentas detaliau atvaizduotas antroje filmuko dalyje. Po orgazmo smegenų aktyvumas nuslūgsta ir visos minėtos smegenų sritys palaipsniui nurimsta.

B. Komisarukas tikisi, jog šis galvos smegenų aktyvumo atvaizdavimas leis geriau suprasti aplinkybes, apsprendžiančias, kodėl moterims orgazmą pasiekti kartais būna sudėtinga – vizualizacijoje gana aiškiai iliustruojama, kuriose smegenų srityse seksualinio susijaudinimo procesai pradeda slūgti.

„Svarbiausias šio tyrimo tikslas – suprasti, kokiu būdu orgazmą sukelia genitalijų stimuliavimas ir kokios smegenų sritys dalyvauja bei sukuria kulminacijos pojūtį, – sakė profesorius B. Komisarukas. - Tai graži vizualizacija, padedanti išsiaiškinti, kaip yra susiję atskiros smegenų sritys. Tikimės, jog šis filmas, kuriame atvaizduota smegenų veiklos dinamika – nuo pasiruošimo iki kulminacijos ir atomazgos – leis pamatyti, kur šioje sistemoje sutrinka nuoseklus procesas, ir geriau suprasti neurologinius kai kurių patologijų (pavyzdžiui, anorgazmijos) pagrindus.“

Mokslininkas taip pat ieško techninių sprendimų, kad būtų galima įgyvendinti dar vieną jo sumanymą – sudaryti sąlygas tiriamajam stebėti magnetinio rezonanso metu zonduojamas savo smegenis. Tai galėtų padėti žmones išmokti kontroliuoti ir keisti savo smegenų veiklą, efektyviau valdyti tokius psichinius procesus kaip skausmas, nerimas ar depresija.

Šis vaizdo siužetas buvo pademonstruotas šią savaitę Vašingtone vykusiame kasmetiniame Neurologijos mokslų bendrijos suvažiavime.