Kaip technologines naujoves perkelti į esamą šalies energetinę sistemą, tiria Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai Pastatų energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijoje, kurioje vykdomos atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo pastatuose galimybių studijos.
Mokslininkai vėją įdarbino vieninteliame Lietuvoje mokomajame aerodinaminiame vamzdyje – jame oro srautas smarkiai pučiamas į nejudantį objektą. VGTU jaunesnysis mokslo darbuotojas Juozas Bielskus šį įrenginį suprojektavo dar magistrantūros studijų metu. Konstrukcijos bendras ilgis yra ilgis yra 4,27 m, o plačiausia dalis siekia 1,67 m, darbinės kameros forma – kvadratas, kurio kraštinės ilgis – 50 cm. Bendras keliamo triukšmo lygis didžiausio oro greičio režime yra mažesnis už analogiškos paskirties aerodinaminių vamzdžių triukšmo lygį.
Aerodinaminiame vamzdyje gal būti atliekami teršalų sklidimo aplinkoje bandymai, tiriamas aukštų pastatų atsparumas vėjui, pavyzdžiui, ar audros atveju pastatas atlaikys vėjo spaudimą ir nepradės svyruoti. Eksperimentiniai bandymai atliekami gerai valdomoje srauto aplinkoje ir leidžia pamatyti vaizdžius oro judėjimo trajektorijų pasikeitimus, kai kelyje sutinkama kliūtis. Tokie tyrimai realioje aplinkoje dažniausiai yra itin brangūs, komplikuoti, o kartais ir visai neįmanomi. Panašius eksperimentus galima atlikti ir modeliuojant situacijas kompiuteriu, tačiau tokie bandymai ne visada pasitvirtina, nes atsiradus veiksniams, nenumatytiems kompiuterinėje programoje, duomenys įvertinami netiksliai ir neatitinka realios situacijos.
Apie vėjo ir saulės panaudojimo energetikoje būdus ir jų efektyvumą pasakos Giedrius Šiupšinskas paskaitoje „Aerodinaminė kamera. Kaip įdarbinti saulę ir vėją?“ mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ metu rugsėjo 12 dieną 14, 14.45, 15.30 ir 16.15 val. VGTU Saulėtekio rūmuose (Saulėtekio al. 11).
