Susidūrus su oro plėšrūnais – iš dinozaurų išsivysčiusiais pirmaisiais paukščiais – vabzdžiams buvo gyvybiškai svarbu ore būti kuo manevringesniems. Būtent dėl šios priežasties dideli vabzdžiai ėmė nykti, o išliko ir paplito tik mažų vabzdžių populiacijos. Priminsime, jog stambiausiu gyvu pasaulio vabzdžiu laikoma Naujojoje Zelandijoje aptikta į svirplį panaši veta, apie kurią rašėme prieš keletą mėnesių.
Fosilijų tyrimai byloja, jog stambiausi vabzdžiai išsivystydavo tais gyvybės evoliucijos periodais, kai Žemės atmosferoje būdavo itin gausu deguonies. Štai prieš maždaug 300 mln. metų būta tokių skraidančių vabzdžių, kurių bendras sparnų ilgis siekė beveik vieną metrą.
Manoma, kad didžiausi vabzdžiai egzistavo Permo periodo pradžioje, kaip tik maždaug prieš 300 mln. metų. Vienas stambiausių tuomet pasaulyje egzistavusių egzempliorių – vadinamosios musės-grifai (angl. – „griffinflies“) – į šiuolaikinius laumžirgius panašūs sparnuoti vabzdžiai, kurių bendras išskleistų sparnų ilgis siekė apie 70 cm.
Mokslininkai mano, jog vabzdžių „gabaritai“ ėmė didėti dėl gausaus deguonies kiekio atmosferoje. Tokiu būdu į vabzdžių organizmus pro menkas kvėpavimo trachėjas (plaučių vabzdžiai neturi) patekdavo vis daugiau deguonies. Tais gyvybės raidos laikotarpiais, kai atmosferoje deguonies būdavo mažiau, vabzdžiai imdavo mažėti. Tačiau dinozaurų viešpatavimo Žemėje metu šis tas nutiko – deguonies ore daugėjo, o vabzdžiai staiga ėmė mažėti. Planetoje atsirado paukščių.
„Juros periodo pabaigoje ir Kreidos periodo pradžioje, prieš maždaug 150 mln. metų, deguonies atmosferoje padaugėjo, tačiau vabzdžiai savo dydžiu kažkodėl sumenko, - tyrimo rezultatus komentuoja tyrimui vadovavęs Kalifornijos universiteto (Santa Kruzas, Kalifornija, JAV) tyrėjas Matthew Claphamas. – Kaip tik tuo metu evoliucijoje susiformavo paukščiai.“
Ore atsiradus manevringų sparnuočių plėšrūnų, vabzdžiams teko prisitaikyti: mokslininkas įsitikinęs, jog dėl paukščių atsiradimo vabzdžių manevringumas ore tapo esminiu faktoriumi vabzdžių evoliucijoje, nulėmusiu, jog daugiau galimybių išlikti turėjo mažesni, manevringesni vabzdžiai. Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
Vienas iš šią teoriją sustiprinančių argumentų susijęs su anksčiau vykdytais pterozaurų (skraidžiusių dinozaurų) tyrimais. Pterozaurai Žemėje skraidyti pradėjo prieš maždaug 230 mln. metų. Kaip ir paukščiai, jie kėlė tam tikrą grėsmę stambesnių vabzdžių rūšims. Kai kurie požymiai liudija, jog kai vėlyvojo Triaso periodu danguje pradėjo skraidyti pterozaurai, vabzdžių dydis sumažėjo.
