Naujas tyrimas rodo, kad žmonės linkę rinktis sutuoktinius, kurių genetiniai profiliai turi panašumų su jų pačių genetika. Toks poveikis yra subtilus (kiti panašumai, pavyzdžiui, išsilavinimas, turi didesnę įtaką), bet tai padeda suprasti, kad gyvenimo partnerio paieškos nėra paremtos genetiniu atsitiktinumu, žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ rašo mokslininkai.
Genetinis poveikis netgi gali lemti ar prisidėti prie socialinės nelygybės, teigia jie. Dabartinė Jungtinių Valstijų socialinė sistema netyčia gali skirstyti žmones pagal genetiką arba skatinti atotrūkius, pastebimus mūsų DNR lygyje, rašo livescience.com.
Partnerio paieškos
Kalbant apie santuoką, angliškas posakis, kad „į krūvą buriasi vienodų plunksnų paukščiai“, gali būti teisingesnis, negu įsitikinimas, kad priešybės traukia. Daug tyrimų nustatė, kad žmonės linksta tuoktis su panašaus išsilavinimo, socialinės klasės, rasės ir net panašaus kūno svorio partneriais. Toks reiškinys vadinamas poravimusi pagal panašumus (angl. assortative mating).
Tyrimo vadovo ir Kolorado universiteto (JAV) mokslininko Benjamino Domingue`o teigimu, juos domino klausimas, ar tokio poravimosi skirtumus galima pastebėti genetiniame lygmenyje.
Mokslininkas analizavo 825 ne ispanų kilmės baltaodžių amerikiečių, dalyvavusių JAV sveikatos ir pensijinio amžiaus tyrime, genetinius duomenis. Jis lygino sutuoktinių DNR panašumus su atsitiktinai parinktų, jokiais ryšiais nesusietų asmenų DNR panašumais.
Rezultatai parodė, kad sutuoktiniai turėdavo panašesnius DNR segmentus, negu atsitiktinai sudarytos žmonių poros.
Atranka
Tačiau genai turi įtakos daugeliui bruožų, pagal kuriuos žmonės renkasi sau porą, įskaitant geografinę kilmę, intelektą ir kt. Mokslininkai mėgino atsižvelgti į šiuos veiksnius, analizuodami geografinę kilmę. Po pastarojo tyrimo genetiniai rezultatai tebebuvo tokie patys. Jie taip pat tikrino tyrimo rezultatus pagal išsilavinimą, kuris dalinai priklauso nuo intelekto.
Jie nustatė, kad ištyrus poras pagal išsilavinimą, genetinis poveikis sumažėjo 42 proc. Žvelgiant bendrai, išsilavinimo poveikis poravimuisi pagal panašumus buvo triskart stipresnis negu genų, parodė tyrimas.
Genetinio poveikio išsilavinimui vaidmuo nebuvo didelis: mokslininkai nustatė, kad ne daugiau kaip 10 proc. variacijų pagal panašų išsilavinimą buvo susiję ir su genetiniais susituokusios poros panašumais.
Šie rezultatai galiojo tik priešingų lyčių, ne ispanų kilmės baltaodžių poroms, ir ši studija reiškia tik „pirmą žingsnį“ tyrinėjant partnerio paieškas nulemiančią genetiką, rašė mokslininkai. Kol kas lieka neaišku, ar žmonių genai padeda jiems patekti į tam tikrą aplinką, pavyzdžiui koledžą ar prekybos mokyklą, kur jie įsimaišo ir susipažįsta su kitais panašios genetikos asmenimis – tai galėtų paaiškinti didžiąją dalį genetikos poveikio susirandant gyvenimo partnerį.
Svarbu suprasti, kaip genetiniai panašumai daro įtaką sutuoktinio pasirinkimui, nes genus ir evoliuciją tyrinėjantys mokslininkai negali manyti, kad genai maišosi atsitiktinai. Genetikai paprastai mėgina įvertinti neatsitiktinį susiporavimą, lygindami tėvų bruožus, tačiau tai yra labai sunkus metodas, pažymi mokslininkai.
„Dar svarbiau būtų suprasti neatsitiktinio susiporavimo, kuris vyksta genetiškai atsižvelgiant į bruožus, kiekybę ir kaip šie ryšiai keitėsi bėgant laikui“, - rašė mokslininkai.
Mokslinio tyrimo ataskaitą galima perskaityti čia.
