Naujasis S.Hawkingo tyrimas netgi gali padėti išspręsti „juodųjų skylių informacijos paradoksą“ – šiuolaikiniams fizikams iki šiol neįkandamą, tačiau labai viliojantį riešutą.
Mokslininko paskaitos, pavadintos „Juodųjų skylių informacijos paradoksas“, galėjo pasiklausyti 17-osios tarptautinės bendrojo reliatyvumo ir gravitacijos konferencijos dalyviai.
Mokslininkas dėl negalios savo mintis turėjo perteikti kompiuterio valdomu kalbos sintezatoriumi.
Jis pataisė savo 1975 metais sukurtą teoriją, kuri buvo vadinama didžiausiu perversmu juodųjų skylių tyrimuose.
Pagal šią klasikine tapusią teoriją, juodoji skylė yra objektas, į kurį patekus ištrūkti nebeįmanoma. Jos riba vadinama „įvykių horizontu“.
Dabar mokslininkas mano, kad kelionė į juodąją skylę nebūtinai yra vienpusė.
Kembridžo universiteto fizikas Gary Gibbonsas (Garis Gibsonas) sakė, kad pagal naująją S.Hawkingo teoriją juodosios skylės neturi aiškaus įvykių horizonto, viską slepiančio nuo supančio pasaulio. 1975 metais S.Hawkingas apskaičiavo, kad susiformavus juodajai skylei ji pradeda spinduliuoti energiją ir netekti masės. Šis procesas buvo pavadintas „Hawkingo spinduliavimu“.
Mokslininkai buvo apstulbinti, nes S.Hawkingo matematinis nuolat besitraukiančios juodosios skylės aprašymas sukūrė ryšį tarp gravitacijos ir entropijos – energijos kitimo iš vienos formos į kitą mato.
Buvo teigiama, kad juodosios skylės yra vientisos, tai yra, nebuvo įmanoma atskirti, kas sudaro šiuos kūnus.
Vieninteliai juodąją skylę nusakantys matmenys buvo masė, krūvis ir sukinys. Jokios informacijos apie viduje esančias medžiagas nebuvo, o tokiai skylei išnykus kartu su ja išnykdavo ir visa joje esanti informacija.
„Buvo manoma, kad kam nors nukritus į juodąją skylė, tas objektas prarandamas visiems laikams, o vienintelė iš jo likusi informacija yra masė ir sukinys. Hawkingo spinduliavimas atrodė atsitiktinis ir neišskirtinas, taigi atrodė, kad visa informacija apie tai, kas įkrito į juodąją skylę, būdavo prarandama“, sakė Kembridžo matematikos profesorius.
Tačiau tai prieštarauja kvantinės fizikos dėsniams, aprašantiems Visatos elgesį pačiose mažiausiose jos dalelėse. Šie dėsniai teigia, kad informacijos niekada neįmanoma prarasti.
„Jei informaciją visgi būtų galima prarasti, tai tuomet būtų rimtų praktinių ir filosofinių pasekmių“, sakė S.Hawkingas.
„Niekada negalėtume pasitikėti praeitimi ar tiksliai pranašauti ateitį. Todėl nemažai žmonių norėjo tikėti, kad informacija iš juodųjų skylių gali ištrūkti, tačiau niekas negalėjo paaiškinti kaip informacijai tai gali pavykti“, sakė mokslininkas.
Ilgus metus fizikas mąstė apie ypatingai stiprius juodųjų skylių gravitacinius laukus, kaip nors pažeidžiančius kvantinės fizikos dėsnių galiojimą. Dabar šios minties teks atsisakyti.
Pagal naująjį profesoriaus S.Hawkingo modelį juodosios skylės niekada visiškai nesunaikina to, kas į jas pateko. Vietoj to ilgus periodus skleidžiamas spinduliavimas, o kada nors juodosios skylės „atsiveria“ ir išleidžia informaciją apie turinį.
„30 metų mąsčiau apie šį dalyką, tačiau dabar jau turiu atsakymą“, sakė S.Hawkingas.
„Tik atrodo, kad juodoji skylė susiformuoja, vėliau ji atsiveria ir išleidžia informaciją apie tai, kas į ją įkrito, taigi galime tiksliai žinoti kas vyko praeityje ir prognozuoti, kas vyks ateityje“.
