Susitikimas bus surengtas po lapkritį Egipte vykusių itin svarbių derybų dėl klimato kaitos, kurių metu vadovams nepavyko pasiekti jokių laimėjimų mažinant iškastinio kuro naudojimą ir planetą šildančių išmetamųjų teršalų kiekį.
Stebėtojai tikisi, kad Monrealyje vykstančiose derybose (COP15) dėl biologinės įvairovės bus pasiektas svarbus susitarimas, kuriuo bus siekiama apsaugoti gamtą ir sustabdyti žmonių daromą žalą miškams, pelkėms, vandens telkiniams ir milijonams juose gyvenančių rūšių.
Apie 50 proc. pasaulio ekonomikos priklauso nuo gamtos, tačiau mokslininkai įspėja, kad žmonija turi radikaliai ir skubiai permąstyti savo santykį su gamtos pasauliu, nes vis labiau baiminamasi, kad prasidės šeštoji masinio išnykimo era.
„Mūsų planetą ištiko krizė“, – prieš derybas surengtame trumpame pasitarime sakė JT biologinės įvairovės konvencijos (BĮK) vadovė Elizabeth Maruma Mrema (Elizabet Maruma Mrema) ir pridūrė, kad pasaulinis susitarimas dėl biologinės įvairovės yra „labai svarbus siekiant užtikrinti žmonijos ateitį Žemės planetoje“.
Iki šiol žmonijai tai sekėsi sunkiai.
Vadinamojoje biologinės įvairovės sistemoje po 2020-ųjų, kuri dėl pandemijos buvo atidėta dvejiems metams, daugumai šalių, išskyrus Jungtines Valstijas, kurios jos nepasirašė, bus parengtas oficialus gamtos apsaugos planas iki šimtmečio vidurio.
Į jį bus įtraukti pagrindiniai tikslai, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 metų.
Tačiau tai bus padaryta po to, šalims nepavykus pasiekti nė vieno praėjusiam dešimtmečiui nustatyto tikslo.
Naujos taisyklės daro poveikį pagrindiniams ekonomikos sektoriams, įskaitant žemės ūkį, miškininkystę ir žuvininkystę, ir apima įvairias sritis – nuo intelektinės nuosavybės iki taršos ir pesticidų, todėl delegatai sprendžia daugybę ginčytinų klausimų.
Kol kas susitarta tik dėl dviejų iš 22 naujajame susitikime numatytų tikslų.
„Turime pripažinti, kad sėkmė nėra garantuota, – sakė deryboms artimas ES šaltinis. – Mūsų laukia labai sudėtinga situacija.“