Lygiai prieš 50 metų, 1961 m. balandžio 12-ąją, įvykęs pirmasis žmogaus skrydis į kosmosą technologiškai nebuvo ypatingas šuolis – į tai buvo judama palaipsniui. Tačiau Jurijaus Gagarino žygis į orbitą kur kas svarbesnis propagandos požiūriu. Taip interviu DELFI kalbėjo Kosmoso technologijų instituto direktorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Domantas Bručas.
Jurijus Gagarinas
© Reuters/Scanpix

- Kokią reikšmę prieš 50 metų turėjo pirmojo žmogaus skrydis į kosmosą?

- Iš esmės žmogus anksčiau ar vėliau būtų į kosmosą nuskridęs bet kuriuo atveju – jau iki tol skraidino beždžiones, šunis - žmogaus skrydis buvo vienas žingsnelių. Juk buvo varžybos, kuris pirmas tai padarys. Manau, išėjo taip, kad Sovietų Sąjungai šiek tiek labiau pavyko, ir J. Gagarinas pirmas išskrido.

Žmogaus skrydis dabar atrodo kaip laiko matavimo vienetas – atžyma, kad šio laiko jau skraido žmonės.

Domantas Bručas
Domantas Bručas
© DELFI / Audrius Solominas

Iš esmės didžiausi nuopelnai tenka ne J. Gagarinui, o inžinieriams, konstruktoriams. Tuo metu technologija sparčiai vystėsi. Apie 1970 m. technologinis vystymasis sparčiai sustojo ir šiuo metu tiek rusai, tiek amerikiečiai skraido naudodamiesi tomis pačiomis senomis technologijomis. Tam reikalingi didžiuliai pinigai. Jaučiama tendencija viską mažinti – daryti mažus palydovus, žmogaus skrydžiai nėra būtini – užtenka į kosmosą siųsti robotizuotus aparatus.

- Dabar sakoma, kad J. Gagarinas nebuvo kažkuo išskirtinis – tiesiog atitiko reikalavimus – buvo žemas, nedaug svėrė...

- Galbūt jis buvo išskirtinis savo fizinėmis, protinėmis savybėmis. Buvo atrinkta grupė žmonių, kurie planuoti kosminei programai, skrydžiams. Iš jų turėjo atrinkti vieną. Kiek žinau, pirmas turėjo skristi Germanas Titovas, bet jam koją pakišo vokiškas vardas.

- Kiek skrydis į kosmosą buvo rizikingas – teko skaityti, kad J. Gagarinas tik per plauką liko gyvas.

- Aišku, tai buvo rizikinga – pirmas kartas, ne visi skrydžiai iki tol pavykdavo. Juk, kiek žinau, apie J. Gagarino skrydį visuomenei irgi buvo pranešta tik tada, kai jis pakilo. Buvo didelis klausimas, ar ta raketa nesprogs, ar pavyks nusileisti.

Buvo daug įdomių sprendimų – jis leidosi ne pačioje kapsulėje, o katapultavo iš jos. Po to J.Gagarinas kurį laiką visuomenei nebuvo rodomas – turėjo duoti įvairias ataskaitas partiniams veikėjams ir panašiai.

- Kiek reali versija, kad skrydžio į kosmosą galėjo ir nebūti – neva tai tebuvo blefas?

- Tų sąmokslų daugybė prikurta – ir kad amerikiečiai į Mėnulį neskrido. Jei visais tikėtume... Esu tikras, kad ir rusai, ir amerikiečiais skrido, nes ir po to su tomis pačiomis technologijomis skrydžių buvo nemažai.

- Dienraštyje „The Daily Telegraph“ pasirodžiusiame straipsnyje tvirtinama, esą J. Gagarino skrydis buvo niekam tikęs – neva iki skrydžio žmonija buvo padariusi gerokai reikšmingesnių atradimų kosmoso srityje. Ką apie tai manote?

- Iš principo technologijos jau buvo daugiau mažiau atidirbtos – juk šunis jau skraidino. Siųsti žmogų – didesnė rizika, tad turi būti didesnis techninis patikimumas. Užtai ši diena ir švenčiama. Tačiau technologiškai tai nebuvo ypatingas šuolis – į tai buvo judama palaipsniui.

Tai reikšmingiau buvo žmonių sąmonėje.

- Ar 1969 m. žmogaus išsilaipinimas Mėnulyje nebuvo reikšmingesnis už skrydį į kosmosą

Domantas Bručas
Domantas Bručas
© DELFI / Audrius Solominas

- Iš vienos pusės tai panašūs, iš kitos – nepalyginami dalykai. Visų pirma, J. Gagarinas skrido gerokai anksčiau ir tuo metu tai buvo didelis technologinis iššūkis. Skrydis į Mėnulį technologiniu požiūriu tuo momentu taip pat buvo didelis iššūkis. Į Mėnulį planavo skristi ir rusai, ir amerikiečiai. Amerikiečiai rusus aplenkė mėnesiais – labai nedaug.

Amerikiečiai pakankamai nuosekliai į tai ėjo, o nusileidimas buvo finalas – padėtas taškas. Savo akimis mačiau kapsulę, kuria rusai turėjo skristi į Mėnulį.

- Ar įmanoma pasakyti, kas kosmoso varžybas laimėjo – JAV ar Rusija? Rusai į kosmosą nusiuntė palydovą, pirmieji nusiuntė ir šunį, ir žmogų, tuo metu amerikiečiai pirmi išsilaipino Mėnulyje.

- Kaip tai pamatuoti? Šie laimėjimai labiau žmonių sąmonėje – tarsi laimi pirmi, o antri jau yra autsaideriai. Iš esmės technologinis vystymasis vyksta, o tai, kad amerikiečiai į kosmosą išskrido antri, o rusai neišskrido į Mėnulį, technologiniu, mokslo požiūriu nėra labai svarbu.

Tačiau propagandos požiūriu – labai svarbu.

- Dėl minėtos propagandos po J. Gagarino skrydžio mergaitės ir berniukai panoro tapti kosmonautais?

- Kiek pamenu savo mokyklos laikus, visi turėjo norėti būti kosmonautais.

Iš vienos pusės propaganda gerai – stimuliuoja mokslą, domėjimąsi juo. Kiek skaičiau, JAV iki 1970 m. buvo žemas domėjimasis mokslu, tad daug investuota siekiant jaunimą sudominti mokslu. Dabar tai jau duoda vaisių.

Sovietų Sąjungoje buvo taip pat. Dėl J. Gagarino skrydžio daug žmonių pritraukta į mokslą, technologijas. Tai irgi buvo tam tikras laimėjimas.

- Lietuva pareiškusi norą tapti Europos kosmoso agentūros (EKA) nare. Jūs vadovaujate Kosmoso mokslo ir technologijų institutui. Kiek Lietuva pažengusi kosmoso srityje?

- Prieš trejus metus įkurta Lietuvos kosmoso asociacija, prieš keletą mėnesių konkretiems darbams vykdyti įkurtas Kosmoso mokslo ir technologijų institutas.

EKA – asociacija, kur viską lemia didieji žaidėjai. Stengiamės parodyti, kad ir mes kažką sugebame. Daugumai Lietuvos žmonių visa ši veikla turbūt „kosmosas“. Į visa tai labiau žiūrime kaip į technologijų vystymą, kaip skverbimąsi į naują technologinę sferą, stengimąsi toje srityje vystyti aukštąsias technologijas.

Manau, kad Lietuva kitokiais būdais neiškils – nevystydami aukštųjų technologijų, su tokiu kiekiu žmonių mes iš principo nieko nepadarysime.

- Instituto tikslas – sukurti pirmąjį nanopalydovą, skirtą moksliniams kosmoso tyrimams. Kaip sekasi šį tikslą įgyvendinti?

Domantas Bručas
Domantas Bručas
© DELFI / Audrius Solominas

- Kada visa tai bus – didelis klausimas, mat planuojame viską finansuoti iš privačių lėšų - kad nebūtų kaltinimų švaistant valstybės lėšas ir panašiai.

Nanopalydovai atlieka daug įvairių funkcijų. Pavyzdžiui, į palydovą įmontuota kamera fotografuoja Žemės paviršių. Mūsų tikslas – nanopalydovą iškelti į kosmosą, parodyti EKA, kad kažką sugebame. Taip pat norime Lietuvos visuomenei parodyti, kad esame ne visiškai atsilikę.

Patį palydovą padaryti nėra labai sudėtinga. Kitas klausimas – jo iškėlimas į orbitą. Tai pakankamai brangu – sakoma, kad iškelti vieno kilogramo palydovą kainuoja panašiai tiek, kiek vertas vienas kilogramas aukso.

- Kokia viso to nauda?

- Tai nauda mokslui, technologijoms, verslui.

Lietuvių požiūris – kas man iš to. Iš to – technologinis vystymasis. Tačiau iš to greito pelno nebus – kaip ir visose technologijose, investicijos didelės, o pelnas, galbūt net ne piniginis, kažkada ateis.

Tai ilgalaikės perspektyvos – technologinis vystymasis, tikimės, kad bus naujos verslo šakos, kurios sudomins ir Europą, ir pasaulį. Tikimės, kad atsiras nauja, ganėtinai perspektyvi mokslo šaka. Galbūt žmonės labiau susidomės, bus ugdomas jaunimas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

7 vienos eilutės pokštai protingiems žmonėms (6)

Gal norite pagalvoti ir nusišypsoti? Štai 7 vienos eilutės pokštai, kuriuos geriausiai supras...

Mūšis dėl sunkiojo vandens Norvegijoje (13)

Mūšis dėl sunkiojo vandens – virtinė Sąjungininkų diversijų įvykdytų Antrojo pasaulinio...

Mokslininkai: kelionę į artimiausią egzoplanetą turėtų pradėti mažiausiai 49 poros (22)

Jei žmonija vieną dieną nuspręstų nusiųsti erdvėlaivį į artimiausią planetą už mūsų...

5 mitai apie išgyvenimą gamtoje, kuriais tikėti pavojinga (14)

Būdami vaikais dažnai žiūrėjome dokumentiką apie gamtą. Joje dažnai sukosi vaizdai apie...

Išskirtinis elementas – litis (7)

Litis atrodo esąs tik vienas iš daugybės elementų, kasdieniniame gyvenime naudojamas karščiui...

Top naujienos

Kelionė po Rusiją pilna stebuklų: kainos baisios, o svajonių alga – 400 eurų (145)

Ne tik Lietuvoje gyventojai skundžiasi aukštomis kainomis. Rusijoje, Sankt Peterburge, sutikti...

Po pasaulį keliaujantis lenkas nišą rado Palangoje: kviečia paragauti „Trdelnikų“ (16)

„Buvau Rusijoje, Baltarusijoje, Italijoje, visose Baltijos šalyse, Ukrainoje, Austrijoje,...

Orai: savaitgalį – puikus oras, o vienai dienai atplūs tikras karštis (10)

Šeštadienį Lietuva pateks į mažo gradiento žemesnio atmosferos slėgio lauką.

Kraupiausios visų laikų profesijos: net skaitant šiurpsta oda (41)

Tie, kurie dabar dūsauja prisimindami senus gerus laikus, kai „moterys buvo skaisčios, žodis...

Gyvena iš 150 eurų pensijos ir vis tiek laimingi (331)

Ar įmanoma būti laimingam, jei gauni 150 eurų pensijos, gyveni vienkiemyje, neturi mašinos, o į...

Milijardierių problemos: trys absurdiškos situacijos (8)

Net ir patys turtingiausi turi problemų ir suka galvą, kaip jas išspręsti. Tiesa, jos drastiškai...

Susiruošusiems apsipirkti į Lenkiją - puikios naujienos: tokių mažų kainų jau seniai nebuvo (327)

Šią savaitę apsipirkti į Lenkiją atkeliavusių lietuvių laukė malonus netikėtumas –...

Sostinėje – skaudi nelaimė: motociklui atsitrenkus į dviratininką sužaloti du žmonės, vienas žuvo papildyta 22.35 (100)

Sostinės policija praneša, kad Vilniuje, Jauronių gatvėje, įvyko dviratininko žūtimi...

Užkandžiavimas prieš miegą: dėl papildomų kilogramų mažiausiai baiminkitės, gresia baisesnis pavojus (6)

Užkandžiaujate prieš miegą ar esate vėlyvų vakarienių mėgėjas? Pasirodo, tokie mitybos...

Motiejūnas: apie sudėtingas įžaidėjo paieškas, derybas su „Rockets“ bei baimę dėl White'o (10)

Kauno „Žalgiris“ yra per žingsnį nuo komplektacijos pabaigos artėjančiam sezonui, o iki...