aA
Lygiai prieš 50 metų, 1961 m. balandžio 12-ąją, įvykęs pirmasis žmogaus skrydis į kosmosą technologiškai nebuvo ypatingas šuolis – į tai buvo judama palaipsniui. Tačiau Jurijaus Gagarino žygis į orbitą kur kas svarbesnis propagandos požiūriu. Taip interviu DELFI kalbėjo Kosmoso technologijų instituto direktorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Domantas Bručas.
Jurijus Gagarinas
© Reuters/Scanpix

- Kokią reikšmę prieš 50 metų turėjo pirmojo žmogaus skrydis į kosmosą?

- Iš esmės žmogus anksčiau ar vėliau būtų į kosmosą nuskridęs bet kuriuo atveju – jau iki tol skraidino beždžiones, šunis - žmogaus skrydis buvo vienas žingsnelių. Juk buvo varžybos, kuris pirmas tai padarys. Manau, išėjo taip, kad Sovietų Sąjungai šiek tiek labiau pavyko, ir J. Gagarinas pirmas išskrido.

Žmogaus skrydis dabar atrodo kaip laiko matavimo vienetas – atžyma, kad šio laiko jau skraido žmonės.

Domantas Bručas
Domantas Bručas
© DELFI / Audrius Solominas

Iš esmės didžiausi nuopelnai tenka ne J. Gagarinui, o inžinieriams, konstruktoriams. Tuo metu technologija sparčiai vystėsi. Apie 1970 m. technologinis vystymasis sparčiai sustojo ir šiuo metu tiek rusai, tiek amerikiečiai skraido naudodamiesi tomis pačiomis senomis technologijomis. Tam reikalingi didžiuliai pinigai. Jaučiama tendencija viską mažinti – daryti mažus palydovus, žmogaus skrydžiai nėra būtini – užtenka į kosmosą siųsti robotizuotus aparatus.

- Dabar sakoma, kad J. Gagarinas nebuvo kažkuo išskirtinis – tiesiog atitiko reikalavimus – buvo žemas, nedaug svėrė...

- Galbūt jis buvo išskirtinis savo fizinėmis, protinėmis savybėmis. Buvo atrinkta grupė žmonių, kurie planuoti kosminei programai, skrydžiams. Iš jų turėjo atrinkti vieną. Kiek žinau, pirmas turėjo skristi Germanas Titovas, bet jam koją pakišo vokiškas vardas.

- Kiek skrydis į kosmosą buvo rizikingas – teko skaityti, kad J. Gagarinas tik per plauką liko gyvas.

- Aišku, tai buvo rizikinga – pirmas kartas, ne visi skrydžiai iki tol pavykdavo. Juk, kiek žinau, apie J. Gagarino skrydį visuomenei irgi buvo pranešta tik tada, kai jis pakilo. Buvo didelis klausimas, ar ta raketa nesprogs, ar pavyks nusileisti.

Buvo daug įdomių sprendimų – jis leidosi ne pačioje kapsulėje, o katapultavo iš jos. Po to J.Gagarinas kurį laiką visuomenei nebuvo rodomas – turėjo duoti įvairias ataskaitas partiniams veikėjams ir panašiai.

- Kiek reali versija, kad skrydžio į kosmosą galėjo ir nebūti – neva tai tebuvo blefas?

- Tų sąmokslų daugybė prikurta – ir kad amerikiečiai į Mėnulį neskrido. Jei visais tikėtume... Esu tikras, kad ir rusai, ir amerikiečiais skrido, nes ir po to su tomis pačiomis technologijomis skrydžių buvo nemažai.

- Dienraštyje „The Daily Telegraph“ pasirodžiusiame straipsnyje tvirtinama, esą J. Gagarino skrydis buvo niekam tikęs – neva iki skrydžio žmonija buvo padariusi gerokai reikšmingesnių atradimų kosmoso srityje. Ką apie tai manote?

- Iš principo technologijos jau buvo daugiau mažiau atidirbtos – juk šunis jau skraidino. Siųsti žmogų – didesnė rizika, tad turi būti didesnis techninis patikimumas. Užtai ši diena ir švenčiama. Tačiau technologiškai tai nebuvo ypatingas šuolis – į tai buvo judama palaipsniui.

Tai reikšmingiau buvo žmonių sąmonėje.

- Ar 1969 m. žmogaus išsilaipinimas Mėnulyje nebuvo reikšmingesnis už skrydį į kosmosą

Domantas Bručas
Domantas Bručas
© DELFI / Audrius Solominas

- Iš vienos pusės tai panašūs, iš kitos – nepalyginami dalykai. Visų pirma, J. Gagarinas skrido gerokai anksčiau ir tuo metu tai buvo didelis technologinis iššūkis. Skrydis į Mėnulį technologiniu požiūriu tuo momentu taip pat buvo didelis iššūkis. Į Mėnulį planavo skristi ir rusai, ir amerikiečiai. Amerikiečiai rusus aplenkė mėnesiais – labai nedaug.

Amerikiečiai pakankamai nuosekliai į tai ėjo, o nusileidimas buvo finalas – padėtas taškas. Savo akimis mačiau kapsulę, kuria rusai turėjo skristi į Mėnulį.

- Ar įmanoma pasakyti, kas kosmoso varžybas laimėjo – JAV ar Rusija? Rusai į kosmosą nusiuntė palydovą, pirmieji nusiuntė ir šunį, ir žmogų, tuo metu amerikiečiai pirmi išsilaipino Mėnulyje.

- Kaip tai pamatuoti? Šie laimėjimai labiau žmonių sąmonėje – tarsi laimi pirmi, o antri jau yra autsaideriai. Iš esmės technologinis vystymasis vyksta, o tai, kad amerikiečiai į kosmosą išskrido antri, o rusai neišskrido į Mėnulį, technologiniu, mokslo požiūriu nėra labai svarbu.

Tačiau propagandos požiūriu – labai svarbu.

- Dėl minėtos propagandos po J. Gagarino skrydžio mergaitės ir berniukai panoro tapti kosmonautais?

- Kiek pamenu savo mokyklos laikus, visi turėjo norėti būti kosmonautais.

Iš vienos pusės propaganda gerai – stimuliuoja mokslą, domėjimąsi juo. Kiek skaičiau, JAV iki 1970 m. buvo žemas domėjimasis mokslu, tad daug investuota siekiant jaunimą sudominti mokslu. Dabar tai jau duoda vaisių.

Sovietų Sąjungoje buvo taip pat. Dėl J. Gagarino skrydžio daug žmonių pritraukta į mokslą, technologijas. Tai irgi buvo tam tikras laimėjimas.

- Lietuva pareiškusi norą tapti Europos kosmoso agentūros (EKA) nare. Jūs vadovaujate Kosmoso mokslo ir technologijų institutui. Kiek Lietuva pažengusi kosmoso srityje?

- Prieš trejus metus įkurta Lietuvos kosmoso asociacija, prieš keletą mėnesių konkretiems darbams vykdyti įkurtas Kosmoso mokslo ir technologijų institutas.

EKA – asociacija, kur viską lemia didieji žaidėjai. Stengiamės parodyti, kad ir mes kažką sugebame. Daugumai Lietuvos žmonių visa ši veikla turbūt „kosmosas“. Į visa tai labiau žiūrime kaip į technologijų vystymą, kaip skverbimąsi į naują technologinę sferą, stengimąsi toje srityje vystyti aukštąsias technologijas.

Manau, kad Lietuva kitokiais būdais neiškils – nevystydami aukštųjų technologijų, su tokiu kiekiu žmonių mes iš principo nieko nepadarysime.

- Instituto tikslas – sukurti pirmąjį nanopalydovą, skirtą moksliniams kosmoso tyrimams. Kaip sekasi šį tikslą įgyvendinti?

Domantas Bručas
Domantas Bručas
© DELFI / Audrius Solominas

- Kada visa tai bus – didelis klausimas, mat planuojame viską finansuoti iš privačių lėšų - kad nebūtų kaltinimų švaistant valstybės lėšas ir panašiai.

Nanopalydovai atlieka daug įvairių funkcijų. Pavyzdžiui, į palydovą įmontuota kamera fotografuoja Žemės paviršių. Mūsų tikslas – nanopalydovą iškelti į kosmosą, parodyti EKA, kad kažką sugebame. Taip pat norime Lietuvos visuomenei parodyti, kad esame ne visiškai atsilikę.

Patį palydovą padaryti nėra labai sudėtinga. Kitas klausimas – jo iškėlimas į orbitą. Tai pakankamai brangu – sakoma, kad iškelti vieno kilogramo palydovą kainuoja panašiai tiek, kiek vertas vienas kilogramas aukso.

- Kokia viso to nauda?

- Tai nauda mokslui, technologijoms, verslui.

Lietuvių požiūris – kas man iš to. Iš to – technologinis vystymasis. Tačiau iš to greito pelno nebus – kaip ir visose technologijose, investicijos didelės, o pelnas, galbūt net ne piniginis, kažkada ateis.

Tai ilgalaikės perspektyvos – technologinis vystymasis, tikimės, kad bus naujos verslo šakos, kurios sudomins ir Europą, ir pasaulį. Tikimės, kad atsiras nauja, ganėtinai perspektyvi mokslo šaka. Galbūt žmonės labiau susidomės, bus ugdomas jaunimas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Keista priežastis, dėl kurios piratai vaizduojami su papūgomis ant pečių (6)

Jei pažvelgtumėte į daugelį iliustracijų, kuriose vaizduojami piratai, pastebėtumėte, kad...

Artėjanti „Tyrėjų naktis“: 13 smagių valandų pažinčiai su mokslu (1)

Jau rugsėjo 28-tąją neeiliniams susitikimams su mokslininkais ir mokslo atradimais pakvies...

Virš Jutos ežerų pradėjo lyti žuvimis (2)

Jei kada aplankysite vieną iš daugelio Jutos kalnų ežerų ir staiga iš dangaus pradės lyti...

KTU chemikai atrado būdą ypač greitai nustatyti cianido koncentraciją vandenyje (2)

Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto ( KTU CTF) mokslininkų grupė...

Išrastas naujas būdas, kaip atgaivinti koralinius rifus (4)

Mokslininkai išrado būdą, kaip atgaivinti koralinius rifus – laboratorijoje išaugintas lervas...

Top naujienos

Šimonytė apsisprendė dėl Prezidento rinkimų – apie abejones kalba būtuoju laiku (538)

Artėjančių prezidento rinkimų lygtyje lieka vis mažiau nežinomųjų. Bet tie nežinomieji yra...

Neįvykus koncertui pasijuto maitinama pažadais: kiek galima laukti savų pinigų? (50)

Į DELFI kreipėsi skaitytoja Kristina, kuri neįvykus koncertui jau daugiau nei mėnesį laukia savo...

Orai: laukia kardinalūs pokyčiai

Vasarai būdinga šiluma mėgausimės iki penktadienio. Po to šalyje įsivyraus apniukę ir vėsūs...

Nespėjusį į Panevėžio ligoninės direktoriaus kėdę atsisėsti Skorupską atiduoda į prokurorų rankas (78)

Į korupcijos skandalų sūkurį dėl buvusio vadovo Ivano Dorošo bylų pastaruosius keletą metų...

Pirmasis Allos Pugačiovos vyras lietuvis – apie bendrą gyvenimą, skandalus namuose ir tikrąją skyrybų priežastį (23)

Buvęs primadonos vyras papasakojo apie santuokos su Alla Pugačiova ypatumus ir apie skyrybų su...

Sąžiningo teisėjavimo prašantis Kleiza – apie titulų badą, triskart už „Žalgirio“ pigesnę „Ryto“ sudėtį ir rinktinę interviu (51)

Savo komandos pavadinimą, logotipą ir vyriausiąjį trenerį pakeitęs Vilniaus „Rytas“ jau šį...

Numuštas Rusijos lėktuvas: kas tai per orlaivis ir ką jis veikė šalia Lietuvos (825)

Po to, kai Sirijos priešlėktuvinės pajėgos virš Viduržemio jūros numušė Rusijos lėktuvą...

Kokių paltų galima įsigyti Gariūnų turguje: vilioja įvairove, bet gali tekti pakloti net 400 eurų (140)

Paltas – vienas būtiniausių šaltojo sezono atributų, tad jo paieškomis reikėtų pradėti...

9 idėjos glamonėms, jei jūsų partnerio veiksmai tapo nuobodūs (5)

Po kelių mėnesių sekso su tuo pačiu asmeniu gali išryškėti keista tendencija: visi jūsų...

Penkių įvarčių trileryje „Liverpool“ 92 minutę išplėšė pergalę prieš PSG visi ČL rezultatai (3)

Antradienio vakarą atidarytas naujasis UEFA Čempionų lygos sezonas, kurio pirmojo turo centrinė...