„Nebus taip, kad mes paliksime vėliavas ir pėdų atspaudus, tada keliausime namo ir 50 metų negrįšime“, – kalbėjo J. Bridenstine'as, turėdamas omenyje ankstesnes JAV misijas į Mėnulį. Priešingai „nei visos kitos šalys pasaulyje“, JAV „tvariai“ vykdys Mėnulio programą, „kad žmonės galėtų reguliariai skristi ten ir grįžti“.
Po to, kai 1972 metais su „Apollo 17“ misija Mėnulyje nusileido Eugene'as Cernanas, šiame Žemės palydove nebuvojo nė vienas JAV astronautas. Grįžti į Mėnulį, NASA vadovo duomenimis, turėtų pavykti iki 2028 metų. Pasirengimui NASA iki 2024-ųjų į Mėnulį ketina paleisti nepilotuojamą erdvėlaivį.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas remia NASA ambicijas. Jis gruodį pasirašė direktyvą, kuri numato ne tik JAV astronautų sugrįžimą į Mėnulį, bet ir pilotuojamą misiją į Marsą – galbūt ketvirtajame dešimtmetyje.
Svarbi JAV konkurentė kosmonautikos srityje yra Kinija. Pekinas milijardines sumas pumpuoja į savo kosmonautikos programą. Iki 2021 metų šalis nori sukurti nešančiąją raketą, kuri galėtų gabenti didesnį krovinį nei NASA ir privatus JAV koncernas „SpaceX“. Be to, Kinija planuoja bazę Mėnulyje, iki 2022 metų – kosminę stotį orbitoje, taip pat marsaeigį.
Sausio pradžioje Kinijai pavyko pirmą kartą tolimojoje Mėnulio pusėje nutupdyti zondą „Chang„e 4“, kuris čia renka duomenimis.
