Kai kurie skaičiavimai rodo, kad žmonija per metus į atmosferą paleidžia 37 milijardus tonų anglies dioksido. Tiesa, šie skaičiavimai, tikėtina, nėra tikslūs. Labai gali būti, kad mūsų tarša yra dar didesnė. CO2 sukelia vadinamąjį šiltnamio efektą, dėl ko, kaip manoma, vyksta klimato kaita.
CO2 iškvepiame ir mes, išmeta ir mūsų automobiliai, ir kai kurios mūsų gamyklos, elektrinės, laivai. Tuo tarpu medžiai skaido CO2 – anglį pasilieka sau, o deguonį atiduoda į aplinką. Tiesą sakant, tai daro visi žalieji fotosintetinantys augalai.
Tai štai kur ir yra „Living Carbon“ idėja. Genetiškai modifikuoti medžiai sugertų daugiau CO2. Bandymai su tabaku parodė, kad paprastos modifikacijos leistų augalams augti 40 proc. didesniems. Vadinasi, tokie augalai ir sugertų žymiai daugiau CO2, ypač pagerinus fotosintezę. Tik kam mums didesni medžiai? Ar ne geriau būti tiesiog sodinti daugiau medžių?
Miškai užima labai daug vietos, kuri yra reikalinga žemdirbystei. Konfliktas tarp miško ir ūkininko yra ypač ryškus Pietų Amerikoje (taip pat ir Kinijoje bei Afrikoje). Didesni, efektyvesni medžiai leistų sutaupyti vietos. Tai – panašu į vertikalių daržų idėją.
Tiesa, „Living Carbon“ idėja ir darbas sulauks kritikos. Juk mikrodumbliai pagamina gerokai daugiau deguonies nei medžiai – 75 % gyviesiems organizmams reikalingo deguonies kiekio. Tai negi supermedžiai išspręstų problemą? Na, mokslininkai skaičiuoja įvairias galimybes ir ieško įvairių sprendimų.
