Dėl jų kilmės iš už Saulės sistemos ribų jokių ginčų nėra. Bet labai tikėtina, kad dar anksčiau, nei ‘Oumuamua, buvo užfiksuotas kitas tarpžvaigždinis objektas.

Ir ne bet kur, o Žemėje. 2014 metų pradžioje netoli Naujosios Gvinėjos krantų į vandenyną nukrito meteoritas.

Į Žemę tėškėsi tarpžvaigždinis objektas.

Jo trajektoriją per atmosferą užfiksavo JAV Gynybos departamento palydovas, skirtas antžeminių karinių taikinių žvalgybai.

Gavę informaciją iš jo archyvų, prieš keletą metų astronomai apskaičiavo, jog meteoritas greičiausiai atlėkė iš už Saulės sistemos ribų, nes jo apskaičiuotas greitis Saulės atžvilgiu didesnis už pabėgimo greitį iš Saulės gravitacijos lauko ties Žeme.

Oumuamua ir Borisov aptikimas kelia mintį, kad mūsų galaktikoje bet kuriuo laiko momentu netrūksta laisvai keliaujančių tarpžvaigždinių objektų.

Deja, gautuose duomenyse nebuvo paklaidų, mat JAV Gynybos departamentas nenorėjo viešai atskleisti palydovo techninių galimybių. Neturint paklaidų, nebuvo įmanoma pasakyti, kiek patikimas gautasis skaičiavimų rezultatas, todėl meteoritas, žinomas tik kodiniu numeriu CNEOS 2014-01-08, nebuvo oficialiai pripažintas kaip tarpžvaigždinis.

Bet dabar situacija pasikeitė – JAV Kosmoso pajėgų (Space Force) vyriausiasis mokslininkas gavo prieigą prie slaptų duomenų ir patvirtino, jog jų patikimumo pakanka teigti, kad CNEOS 2014-01-08 tikrai yra tarpžvaigždinės kilmės.

Ankstesnės orbitos analizės autoriai netruko paskelbti naują idėją: iškelti meteorito fragmentus iš vandenyno. Žinodami ne tik išmatuotą meteoro trajektoriją, bet ir matavimų paklaidas, jie įvertino, kur meteoritas trenkėsi į vandenyną, o tada, pasinaudoję vandenyno srovių duomenimis bei modeliais, įvertino, kur jis galėjo pasiekti dugną.

Gautas regionas yra vos 10km x 10km kvadratas, kurį ištyrinėti būtų palyginus nesudėtinga. Be to, meteoritas, tikėtina, turi nemažai geležies, taigi jo fragmentus būtų galima pritraukti su milžiniku magnetu.

Į Žemę tėškėsi tarpžvaigždinis objektas.

Nors fragmentai greičiausiai tėra centimetrų dydžio geležingi akmenukai, ištraukti juos iš vandenyno būtų ne tik įmanoma, bet ir labai naudinga. Priešingai nei ‘Oumuamua ir Borisov, kurių pagauti neturime galimybės, CNEOS 2014-01-08 galėtų duoti pirmuosius uolienų mėginius iš kitos žvaigždinės sistemos.

Oumuamua ir Borisov aptikimas kelia mintį, kad mūsų galaktikoje bet kuriuo laiko momentu netrūksta laisvai keliaujančių tarpžvaigždinių objektų.

Net ir nežinodami, kuri tiksliai žvaigždė buvo uolienų gimimo vieta, galėtume sužinoti daug naujo apie kietų kūnų cheminės sudėties ir kitų savybių skirtumus skirtingose kosmoso vietose.

Šaltiniai: