„Tai tebėra didžiulė paslaptis beveik po 170 metų, – portalui sciencealert.com sakė Alfredo ligoninės ir Monasho universiteto anesteziologijos tyrėjas Paulas Mylesas. – Paprastas atsakymas skamba taip: niekas tiksliai nežino.“
Aišku, tai nesutrukdė mokslininkams kurti įvairiausias hipotezes. Juk jeigu pacientas dirbtiniu būdu netenka sąmonės, galbūt vertėtų išsiaiškinti, kas vyksta gilesniu biologiniu lygmeniu, ypač atsižvelgiant į traumuojančius atvejus, kai pacientai pabusdavo operacijos metu.
1847 m. du mokslininkai pasiūlė vadinamąją lipidų teoriją: bendroji nejautra paveikia smegenų ląstelių riebalines (lipidų) membranas ir nuslopina įprastą neuronų veiklą. Tolesniais dešimtmečiais lipidų teorija pamažu prarado svarumą ir užleido vietą kitoms hipotezėms, pavyzdžiui, idėjai, kad tam tikri smegenų receptoriai prisijungia prie anestetikų, bendrajai nejautrai sukelti naudojamų vaistų, ir žmogus netenka sąmonės.
„Viso pasaulio mokslininkai izoliavo tam tikras smegenų receptorių rūšis ir subląstelinius mechanizmus, sukuriančius grįžtamąją hipnozės arba sąmonės netekimo būseną, – aiškino P. Mylesas. – Priartėjome prie mįslės apie anestetikų veikimą įminimo, bet vis dar nežinome nemažai dalykų.“
Tiesa, praėjusiais metais pasirodė nemažai straipsnių, kuriuose buvo teigiama, jog bendrosios nejautros veikimo mechanizmas buvo išaiškintas (kiekviename iš jų buvo pateikiamas vis kitas būdas). Nors tokios antraštės gali sukurti įspūdį, kad turime visus atsakymus, deja, viskas nėra taip paprasta. Panagrinėkime naujausią tyrimą šioje srityje.
PNAS išspausdintoje studijoje pateikiamas toks paaiškinimas: bendrajai nejautrai sukelti naudojami vaistai mums nesuprantamais būdais tiesiogiai paveikia jonų kanalus (ląstelių membranoje esančius „vartus“) arba membraną.
Tyrimą atlikusi komanda padarė išvadą, kad nors anestetikai iš tiesų paveikia jonų kanalus, yra tarpinis etapas, kuriame dalyvauja lipidai. Rezultatai yra įdomūs, tačiau jie toli gražu nepanašūs į galutinį atsakymą, visaip kaip ankstesnių tyrimų.
„Moksliniame darbe aprašytas labai elegantiškai atliktas tyrimas, demonstruojantis mechanizmą, kaip anestetikai paveikia smegenis, – „ScienceAlert“ pasakojo P. Mylesas. – Tikriausiai tai yra atsakymo į taip rūpimą klausimą dalis, bet tikrai ne visas atsakymas, nes šio tyrimo rezultatai nesutampa su kai kurių kitų tyrimų išvadomis, kuriose kalbama apie receptoriais ir poromis paremtus mechanizmus.“
Atrodytų, kad bendrosios nejautros tyrimų išvados vienu metu yra ir teisingos, ir klaidingos, o tai vargiai tikėtina. Visgi egzistuoja genialiai paprastas paaiškinimas, išnarpliojantis šią painiavą.
Prisiminus lipidų teoriją, jos šalininkai tvirtino, kad, žiūrint iš molekulinės perspektyvos, visų anestetikų veikimo principas yra vienodas, bet šiandien medicinoje naudojama daug įvairių anestetikų, kurių molekulinė struktūra yra skirtinga. Jeigu jie visi veiktų vienodai, tai būtų tiesiog neįtikimas sutapimas.
„Šis dalykas ilgą laiką neduoda ramybės mokslininkams, nes visiškai skirtingos struktūros anestetikai (dujos / garai arba intraveniniai vaistai), regis, duoda identišką galutinį rezultatą, – nurodė P. Mylesas. – Bet jų veikimo mechanizmas tiesiog negali būti vienodas, nes tai būtų visiška nesąmonė. Įsivaizduokite, kad skirtingi raktai tinka tai pačiai spynai.“
Greičiausiai galutinis rezultatas, t. y. paciento sąmonės netekimas, gaunamas veikiant keliems skirtingiems molekuliniams mechanizmams (arba „spynoms“).
„Šios „spynos“ tikriausiai yra susietos viena su kita ląstelės viduje, ir jas galima „atrakinti“ vienu iš kelių skirtingų būdų, – samprotavo P. Mylesas. – Štai kodėl anestezijos procesas tebėra toks paslaptingas. Nežinome visų šių mechanizmų smulkmenų ir kaip jie veikia.“
Taigi, skambios antraštės, kad mokslininkams pagaliau pavyko įminti bendrosios nejautros paslaptį, nėra visiškai klaidingos. Jonų kanalai, ypatingi neuronai ar smegenų sinapsių slopinimas – visos šios teorijos yra vieno paaiškinimo dalis, tačiau dar nematome bendro vaizdo. Laimei, kuo daugiau bus atliekama tyrimų bendrosios nejautros srityje, tuo labiau priartėsime prie galutinio atsakymo.
„Anesteziją atlieku jau daugiau nei 35-erius metus. Mano karjeros pradžioje mes visiškai nenutuokėme, kaip veikia bendroji nejautra, – „ScienceAlert“ prisipažino P. Mylesas. – Manau, kad ypač per pastaruosius 10 metų buvo padaryta didelė pažanga šioje srityje. Praktiškai kasmet gauname daugiau informacijos, kas vyksta ląstelėse sukeliant narkozę.“
Tikėkimės, kad iki visiško paslapties įminimo laukti liko nebedaug.
