Infrastruktūra savo žemiausiame lygyje nėra statiškas statybinių elementų rinkinys, atliekantis savotiško pastovaus ekonominės veiklos pagrindo vaidmenį, kaip aiškinama populiarioje ekonominėje literatūroje. Infrastruktūra veikiau yra komunikavimo technologijų ir energijos šaltinių, kurie kartu sukuria gyvą ekonomiką, organinis ryšys. Komunikavimo technologija yra tarsi nervų sistema, kuri prižiūri, koordinuoja ir valdo ekonominį organizmą, o energija – tarsi kraujas, cirkuliuojantis politiniame kūne, aprūpinantis jį maisto medžiagomis, reikalingomis gamtos dovanoms paversti prekėmis ir paslaugomis, kad ekonomika išliktų gyva ir auganti. Taigi infrastruktūra panaši į gyvą sistemą, vis daugiau žmonių sujungiančią sudėtingesniais ekonominiais ir politiniais ryšiais.
Garu varomos technikos įdiegimas į spausdinimo amatą pavertė jį svarbiausia komunikavimo priemone Pirmajai pramonės revoliucijai valdyti. Garu varoma spausdinimo mašina su ritinėliais, o vėliau – rotacinis presas ir linotipas labai padidino spausdinimo greitį ir žymiai sumažino jo kainą.
Spausdinta medžiaga laikraščių, žurnalų ir knygų pavidalu labai paplito Amerikoje ir Europoje, pirmą kartą istorijoje skatindama masinį žmonių raštingumą. Visuotinis privalomas mokymas, abiejuose žemynuose įvestas devynioliktame amžiuje (tarp ketvirtojo ir dešimtojo dešimtmečių), sukūrė raštingą darbo jėgą, sugebančią atlikti sudėtingas operacijas anglimi ir garu varomuose fabrikuose bei geležinkelyje.
Dvidešimto amžiaus pirmajame dešimtmetyje elektroninis komunikavimas susiliejo su nafta varomu vidaus degimo varikliu ir tai reiškė Antrosios pramonės revoliucijos pradžią. Su gamyklų elektrifikavimu prasidėjo masinės gamybos prekių era, kurios svarbiausiu elementu tapo automobilis.
Henris Fordas pradėjo gaminti benzinų varomus „Model T“ markės automobilius, kurie pakeitė visuomenės orientaciją erdvėje ir laike. Per labai trumpą laiką milijonai žmonių arkliais traukiamus ekipažus iškeitė į automobilius. Kad patenkintų padidėjusią degalų paklausą, ką tik gimusi naftos pramonė suintensyvino naujų naftos telkinių žvalgymo ir gręžimo darbus. Jungtinės Valstijos naftos gavybos srityje tapo pirmaujančia pasaulyje šalimi. Per kelis dešimtmečius plačius Amerikos plotus išraižė greitkeliai su betoninėmis dangomis ir amerikiečių šeimos pradėjo keltis į naujas bendruomenes priemiesčiuose, kurie visai neseniai buvo tik izoliuoti kaimeliai. Buvo nutiesta tūkstančiai mylių telefono linijų, įvesta televizija bei radijas. Tai pertvarkė socialinį gyvenimą ir sukūrė komunikacijų tinklą naftos ekonomikos ir automobilių amžiaus didelius atstumus aprėpiančiai veiklai valdyti.
Šiandien mes esame kito komunikavimo technologijų ir energijos režimų susiliejimo, konvergencijos viršūnėje. Internetinės komunikavimo technologijos ir atsinaujinančios energijos susijungimas pagimdė Trečiąją pramonės revoliuciją. Dvidešimt pirmame amžiuje šimtai milijonų žmonių patys gamins žaliąją energiją savo namuose, įstaigose ir gamyklose, dalinsis ja vieni su kitais per išmaniuosius išsklaidytus elektros tinklus – taip, kaip dabar kuriame savo informaciją ir dalinamės ja internetu.
Muzikos įrašų kompanijos nesuprato išsklaidymo galios, kol milijonai žmonių nepradėjo keistis muzikos įrašais internetu ir tų kompanijų pajamos mažiau kaip per dešimtmetį smarkiai sumažėjo. „Encyclopedia Britannica“ neįvertino išsklaidymo ir bendradarbiavimo galios, kuri padarė Vikipediją svarbiausiu pasaulyje informacijos šaltiniu. Ir laikraščiai rimtai nežiūrėjo į žiniaraščių išsklaidytą galią, o dabar daugelis leidinių traukiasi iš rinkos arba didelę savo veiklos dalį perkelia į internetą. Kai žmonės pradės keistis tarpusavyje išsklaidyta energija atviroje erdvėje, to pasekmės bus dar didesnės.
Trečiosios pramonės revoliucijos poveikis dvidešimt pirmame amžiuje bus ne mažiau reikšmingas, kaip Pirmosios pramonės revoliucijos poveikis devynioliktame amžiuje ir Antrosios pramonės revoliucijos poveikis dvidešimtame amžiuje. Taip pat, kaip ir dvi ankstesnės pramonės revoliucijos, ji iš esmės pakeis visus mūsų darbo ir gyvenimo aspektus. Tradicinis visuomenės organizavimo iš viršaus žemyn modelis, būdingas didelei iškastiniu kuru besiremiančių pramoninių revoliucijų ekonominio, socialinio ir politinio gyvenimo daliai, jau užleidžia vietą užgimstančios naujos žaliosios pramoninės eros išsklaidymu ir bendradarbiavimu grįstiems tarpusavio santykiams. Esame pačiame gilių visuomenės struktūros kitimo procesų viduryje, toldami nuo hierarchinės vertikalios valdžios ir artėdami prie lateralinės, horizontalios valdžios.
Tai – ištrauka iš pirmosios Lietuvos mokslų akademijos leidžiamos „Mokslas visiems“ serijos knygos, Jeremy Rifkino „Trečioji pramonės revoliucija“.
Jeigu norite perskaityti visą knygą, spauskite čia.
