LMA kartu su Delfi portalu kas savaitę pasiūlys jums susipažinti su šių knygų ištraukomis. Visas knygas pdf formatu galite nemokamai atsisiųsti iš LMA svetainės.
Mintis, kad reikia kurti išmanųjį tinklą, ėmė populiarėti šio dešimtmečio viduryje, bet šis klausimas dar nėra įtrauktas į jokias oficialias Europos Sąjungos ar į ją įeinančių valstybių iniciatyvas. IBM, „Cisco Systems“, „Siemens“ ir GM kompanijos intensyviai rengėsi įžengti į šią veiklos sritį, norėdamos išmanųjį tinklą padaryti nauju greitkeliu elektronams transportuoti. Elektros tinklas turėtų būti transformuotas į informacijos ir energijos tinklą, leidžiantį milijonams žmonių patiems gamintis sau elektros energiją, o jos perteklių dalytis su savo kolegomis.
Tas išmanusis elektros energijos tinklas turėtų apimti faktiškai visus gyvenimo aspektus. Gyvenamieji namai, įstaigos, gamyklos ir automobiliai be paliovos komunikuos vieni su kitais, dalydamiesi informacija ir energija 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. Išmanieji komunalinių paslaugų tinklai bus sujungti su oro pokyčiais ir tai leis jiems be perstojo elektros srovę ir temperatūras pastato viduje pritaikyti prie oro sąlygų ir prie vartotojo poreikių. Tas tinklas taip pat gebės reguliuoti prietaisų naudojamos elektros energijos kiekį ir jei tinklui maksimaliu energijos naudojimo momentu kiltų perkrovimo pavojus, tai programinė įranga galėtų, pavyzdžiui, nurodyti namo savininko skalbimo mašinai sumažinti skalbimo programą vienu praplovimo ciklu, šitaip sutaupant elektros.
Kadangi tikroji elektros energijos kaina tinkle įvairiais paros momentais kinta, tai realiojo laiko informacija, rodoma skaitmeninių matavimo prietaisų, visuose namuose leistų dinamiškai nustatinėti kainą ir sudarytų galimybę vartotojams automatiškai didinti ar mažinti energijos vartojimą, priklausomai nuo jos kainos. Vartotojai, sutinkantys reguliuoti savo elektros suvartojimą, gautų nuolaidų savo sąskaitose. Dinamiška kainodara taip pat leistų vietiniams elektros energijos gamintojams žinoti geriausią laiką, kada parduoti elektrą tinklui ar kada visiškai nuo jo atsijungti.
JAV vyriausybė neseniai skyrė lėšų išmaniajam tinklui visoje šalyje kurti. Tos lėšos bus naudojamos skaitmeniniams elektros skaitikliams bei tinklo davikliams instaliuoti ir energijos laikymo technologijoms kurti, kad būtų įmanomas aukštosiomis technologijomis besiremiantis elektros energijos paskirstymas.
Tai dabartinį elektros energijos tinklą pavers energijos internetu. Per keletą ateinančių metų „CPS Energy“ kompanija San Antonijuje, Teksaso valstijoje, „XcelUtility“ kompanija Boulderyje, Kolorado valstijoje ir PG&E, „Sempra“ bei „Southern ConEdison“ kompanijos Kalifornijoje sukurs išmaniojo tinklo dalis.
Išmanusis tinklas sudaro naujosios ekonomikos pagrindą. Kaip kad internetas sukūrė tūkstančius naujų verslo įmonių ir milijonus naujų darbo vietų, taip tą patį padarys ir išmanusis elektros tinklas, tik, pasak Marie Hattar, „Cisco“ kompanijos tinklo sistemų sprendimo grupės viceprezidentės marketingo klausimais, „tas tinklas bus 100 ar 1000 kartų didesnis už internetą.“ M. Hattar pabrėžia, kad „internetas kai kuriuose namuose yra, kai kuriuose jo nėra, kai elektrą turi visi namai – tad iš principo jie visi gali būti prijungti prie elektros tinklo.“
Dvidešimt metų valstybių galvos ir didžiųjų, globalinių kompanijų vadovai klausinėjo, kaip, mano nuomone, atsinaujinančios energijos galėtų patenkinti sudėtingos globalinės ekonomikos energijos poreikius. Senoji gvardija valdžios organuose ir energetikos bei komunalinių paslaugų sektoriuose išsklaidytos energijos gebėjimo pakeisti pačią energetikos prigimtį nesuvokia lygiai taip pat, kaip naujos realybės nesuvokė muzikos įrašų pasaulio magnatai, pirmą kartą susidūrę su įrašų mainais internetu.
Antrosios kartos informacijos technologijų tinklo išradimas pakeitė ekonominę lygtį, svarstyklių lėkštė nuo senųjų iškastinio kuro ir urano centralizuotų energijos rūšių pakrypo naujųjų išsklaidytų atsinaujinančių energijų pusėn. Jau turime ištobulintą programinę įrangą, leidžiančią kompanijoms ir pramonės šakoms sujungti šimtus tūkstančių ir net milijonus stalinių kompiuterių.
Juos sujungus, jų lateralinis, horizontalus pajėgumas daug kartų pranoksta didžiausių pasaulyje centralizuotų kompiuterių galingumą.
Panašiai ir tinklo informacinė technologija šiuo metu yra naudojama elektros energijos tinklui keliuose pasaulio regionuose pertvarkyti. Kai milijonai pastatų rinks vietoje atsinaujinančias energijas, jos perteklių laikys vandenilio pavidalu bei pasinaudodami išmaniaisiais tinklais dalinsis ja su milijonais kitų vartotojų, tai to sukurtas elektros energijos kiekis pranoks tai, ką pajėgia pagaminti centralizuotos branduolinės bei kūrenamos anglimi ir dujomis šiluminės elektrinės.
Tyrimai, kuriuos GridWise Alliance (JAV informacijos technologijų kompanijų, energetikos ir komunalinių paslaugų kompanijų, mokslininkų ir rizikos kapitalistų išmaniojo tinklo sąjunga) užsakymu atliko KEMA, pagrindinė konsultavimo elektros energijos klausimais firma, parodė, kad net kuklios, tik 16 milijardų dolerių dydžio vyriausybės investicijos šalies elektros tinklų išmanumui didinti padėtų atsirasti projektams, kurių vertė siektų 64 milijardus dolerių ir sukurtų 280 000 tiesioginių darbo vietų. Kadangi išmaniojo tinklo buvimas labai svarbus kitų keturių stulpų augimui, jis sukurs šimtus tūkstančių papildomų darbo vietų atsinaujinančių energijų sektoriuje, statyboje ir nekilnojamo turto rinkose, vandenilio laikymo ir elektra varomų transporto priemonių sektoriuose, nes visi jie yra priklausomi nuo išmaniojo tinklo kaip vykdymo platformos. Tačiau šie prognozuojami užimtumo skaičiai yra maži, palyginti su darbo vietomis, kurios bus sukurtos už vieną trilijoną eurų, kuriuos Europos Komisijos paskaičiavimais per ateinantį dešimtmetį valstybės ir privatūs investuotojai turės investuoti į didžiausią pasaulyje ekonomiką išsklaidyto išmaniojo tinklo perkėlimui į internetą.
Knyga pasakoja apie ekonomikos vystymosi tendencijas, apie energetiką, politiką ir technologijas. Autorius analizuoja susiklosčiusią padėtį pasaulio ekonomikoje ir siūlo įdomius sprendimus, galinčius išgelbėti žmoniją nuo daugelio energetinių, ekologinių ir politinių problemų. Jo manymu, bręsta trečioji pramonės revoliucija, ir jai reikia ruoštis.
Pramonės Revoliucija, varoma naftos ir kito iškastinio kuro, juda link pavojingos baigtinės fazės. Dujų ir maisto kainos kyla, nedarbo lygis išlieka aukštas, vartotojų ir vyriausybių skolos auga, o atsigavimas lėtėja. Dėl naujos antros globalios ekonomikos žlugimo grėsmės žmonijai reikalingas tvarus ekonominio žaidimo planas ateičiai. J. Rifkinas tyrinėja kaip interneto technologijos ir atsinaujinanti energija susivienija „Trečiajai pramonės revoliucijai“, siūlydamas įsivaizduoti šimtus tūkstančių žemės gyventojų patiems gaminantis žaliąją energiją namuose, darbe, gamyklose, ir dalinantis ja vienam su kitu „energetiniame internete“.
J. Rifkino vizija jau įgauna populiarumą visame pasaulyje. Europos Sąjungos Parlamentas išleido formalią deklaraciją, kviečiančią remti šią viziją, o kai kurios Azijos, Amerikos, Azijos šalys ruošia savas iniciatyvas naujai ekonomikos paradigmai įgyvendinti.
