aA
Veneros atmosferoje yra dujų, kurios Žemėje gali būti siejamos su gyvais organizmais, pirmadienį paskelbė mokslininkai.

NASA vadovas šį atradimą pavadino „kol kas reikšmingiausiu įvykiu“ ieškant nežemiškos gyvybės.

Sąlygos šioje kaimyninėje planetoje dažnai pavadinamos pragariškomis: dienomis temperatūra Veneroje būna tokia aukšta, kad išsilydytų švinas, o atmosferą sudaro beveik vien anglies dioksidas.

Tačiau ekspertų komanda Veneros atmosferoje aptiko fosfino pėdsakų. Šios degios dujos Žemėje dažnai susidaro yrant organinei medžiagai.

Mokslininkai Havajuose ir Čilės Atakamos dykumoje esančiais teleskopais stebėjo išorinį Veneros debesų sluoksnį maždaug 60 km virš paviršiaus.

Žurnale „Nature Astronomy“ komanda pabrėžė, jog fosfino buvimas dar neįrodo, kad Veneroje esama gyvybės.

Tačiau turint galvoje, kad Veneros debesys yra labai rūgštūs ir greit sunaikina fosfiną, tyrimas parodo, kad kažkas ten vis sukuria šios medžiagos.

Norėdami tai paaiškinti mokslininkai sukūrė kelis modelius ir padarė išvadą, kad jų tyrimas pateikia įrodymų „dėl anomalių ir nepaaiškintų cheminių“ reiškinių Veneroje.

Pagrindinė tyrimo autorė Jane Greaves iš Kardifo universiteto Fizikos ir astronomijos mokyklos naujienų agentūrai AFP sakė, kad vien fosfino buvimas neįrodo gyvybės mums artimoje planetoje.

„Nemanau, kad galime taip sakyti: net jei kokioje nors planetoje yra daug fosforo, joje gali nebūti kokių nors kitų gyvybei svarbių dalykų, kokio nors kito elemento, arba sąlygos gali būti per karštos, per sausos“, – sakė ji.

J. Greaves pridūrė, jog tai pirmas kartas, kai kokioje nors Žemės grupės planetoje, išskyrus Žemę, buvo rasta fosfino.

Fosfino atradimą Veneroje gyrė NASA administratorius Jim Bridenstine'as, kuris tviteryje parašė: „Laikas suteikti prioritetą Venerai.“

„Gyvybė Veneroje? Fosfino, anaerobinės biologijos šalutinio produkto, atradimas yra kol kas reikšmingiausias įvykis kaupiant argumentus dėl gyvybės už Žemės ribų“, – rašė jis.

Keli tyrime nedalyvavę ekspertai, kaip ir patys tyrimo autoriai, sutinka, kad išvados labai įdomios, bet dar toli gražu nėra pirmasis gyvybės kitoje planetoje įrodymas. Pasak jų, išvados neatitinka standarto „ypatingiems pareiškimams reikia ypatingų įrodymų“, kurį nustatė velionis astronomas Carlas Saganas (Karlas Seiganas), dar 1967-aisiais spėliojęs apie galimą gyvybę Veneros debesyse.

Keista gyvybė

Ieškant nežemiškos gyvybės vienas svarbus metodas yra ieškoti biologinių procesų cheminių „parašų“. Viename Havajų bare susirinkę trys astronomai kaip tik ir nusprendė tokiu kampu pažvelgti į artimiausią kaimyninę planetą: ieškoti fosfino, kurio molekulę sudaro trys vandeninio atomai ir vienas fosforo atomas.

Žemėje fosfinas gali susidaryti tik dviem būdais: pramoniniu (šios dujos buvo gaminamos kaip cheminis ginklas per Pirmąjį pasaulinį karą) ir per menkai išstudijuotus gyvūnų ir mikrobų gyvybinius procesus.

Fosfino randama dumble vandens telkinių dugne, tokių gyvūnų kaip barsukai žarnyne, pingvinų išmatų krūvose, sakė vienas tyrimo autorių, Londono Imperijos koledžo astrofizikas Davidas Clementsas (Deividas Klementsas).

Bendraautorė Sara Seager (Sara Siger), Masačusetso technikos instituto (MIT) planetų specialistė, sakė, kad buvo išstudijuotos visos kitos galimybės ir visos jos – ugnikalniai, žaibai, maži meteoritai – buvo atmestos. „Nė vieno mūsų nagrinėtų procesų metu negalėtų pasigaminti toks fosfino kiekis, kuris paaiškintų mūsų komandos išvadas“, – sakė ji.

Taigi, lieka gyvybė.

Astronomai kelia prielaidas dėl to, kaip nesvetingoje planetoje, kur temperatūra prie paviršiaus yra maždaug 425 Celsijaus laipsniai, kur nėra vandens, o atmosferoje daug sieros rūgšties, galėtų egzistuoti gyvybė.

“Venera yra pragaras. Venera yra tarsi blogoji Žemės dvynė, – sakė D. Clementsas. – Kažkas Veneroje aiškiai pasisuko bloga, labai bloga linkme. Tai nevaldomo šiltnamio efekto auka.“

Tačiau taip yra prie planetos paviršiaus.

Pasak S. Seager, kokia nors keista gyvybė galėtų egzistuoti 50 km virš paviršiaus, tirštuose anglies dvideginio debesyse, kur laikosi maždaug kambario ar kiek aukštesnė temperatūra ir yra lašelių su trupučiu vandens ir daug sieros rūgšties.

Fosfiną galėtų išskirti kokie nors mikrobai, galbūt vienaląsčiai, gyvenantys tuose rūgšties lašeliuose 16 km storio debesyse, sakė S. Seager ir D. Clementsas. Lašeliams krintant hipotetiniai gyvi organizmai išdžiūsta, o paskui gali patekti į kitą lašelį ir atgyti.

Pasak D. Clementso, jo protas kalba jam apie „10 proc. tikimybę, kad tai gyvybė“, bet širdis „aiškiai nori“, kad ši tikimybė būtų daug didesnė, „nes tai būtų labai įdomu“.

Kosminės paieškos

Šiuo metu ieškant ankstesnių nežemiškos gyvybės formų didžiausias dėmesys skiriamas Marsui, kuriame, kaip žinoma, kažkada buvo visų organizmams anglies pagrindu būtinų sudėtinių dalių.

JAV ir Kinija neseniai išsiuntė į Raudonąją planetą marsaeigius, o Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) – atmosferos zondą.

Venera, kuri sukasi priešinga kryptimi nei Žemė ir kur diena yra 243 kartus ilgesnė, taip pat labai domina astronomus.

Ši planeta yra taip arti mūsų ir tokio panašaus dydžio, jog ne vien D. Clementsas mano, kad ji yra perspėjimas dėl nevaldomos klimato kaitos keliamų pavojų.

Ankstesni tyrimai pateikė įdomių detalių apie Venerą: joje turėtų būti aktyvių ugnikalnių, esama neseniai tekėjusios lavos požymių.

NASA į Venerą nieko nėra nusiuntusi nuo 1989 metų, bet Rusija, Europa ir Japonija yra išsiuntusios į kaimynę zondų. JAV kosmoso agentūra svarsto galimybes surengti dvi misijas į Venerą, kurių viena, „DAVINCI+" jau 2026 metais studijuotų Veneros atmosferą.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(17 žmonių įvertino)
4.6471

Dar viena prasta žinia patvirtino karčią realybę: 2020 metai Arkties regionui buvo katastrofiški (13)

Sezoninis Arkties jūrų ledo plėtimasis ir susitraukimas šiais metais sustojo. Ledas vis dar...

Neapsigaukite: ne visi internete rasti receptai padės pernakt pasveikti (1)

Internete galima rasti aibę visokių patarimų, kaip greitai pasveikti. Tačiau ne visais jais...

„Mokslo ritmu": Covid-19 akivaizdoje valdžios vyrai prisiminė, kad egzistuoja mokslininkai (3)

Kas yra žmogaus genomas ir genų redagavimas? Genų tyrimo galimybės ir grėsmės.

Lietuviai ir toliau tiki absurdišku melu: mano, kad COVID-19 sukelia bakterija, kurią sustiprina 5G (13)

Lietuviai ir toliau socialiniuose tinkluose platina ir dalinasi melaginga informacija apie COVID-19 ....

Lietuvos mokslininkų tyrime – hipoksijos įtaka Alzheimerio ir Parkinsono ligų vystymuisi (1)

Didėjantis sergamumas neurologinėmis ligomis ir nepakankamai efektyvus jų gydymas skatina plėsti...

Top naujienos

Šimonytė, Čmilytė-Nielsen ir Armonaitė: kas šios politikės, kurių rankos formuos naują valdžią (156)

Antrojo Seimo rinkimų turo naktį paaiškėjo, kad naują valdančiąją koaliciją formuos trys...

Kas neišsipirko sodo, turėtų suskubti – valstybė betvarkę spręs viešais aukcionais (16)

Valstybė susiskaičiavo turinti iki 5000 tūkst. sklypų sodininkų bendrijose, kurių savininkai...

Raudonojoje zonoje – jau daugiau nei pusė Lietuvos savivaldybių: karantinas gali būti paskelbtas dar 13-oje (240)

Ateinančią savaitę nuo lapkričio 2, remiantis naujuoju šviesoforo principu, raudonajai zonai...

Nemokamo maisto rojus Suomijoje: gali pasiimti, kiek telpa, o mokėti nereikia (83)

Suvalgyk viską , ką nusipirkai. Neišmesk nė vieno produkto – tai dvi šventos taisyklės,...

Ilgąjį savaitgalį lietų keis šalnos – šiluma bus vis kuklesnė (1)

Po lietingo penktadienio šeštadienį lietus iš Lietuvos trauksis. Ilgąjį savaitgalį dienos,...

Raudonoji zona plečiasi: paveiktų šalių sąrašą papildė dar daugiau valstybių ir regionų į raudonąją zoną pateko ir Lietuva (74)

Nuo pirmadienio, lapkričio 2 d. įsigalioja naujas, pagal šviesoforo principą sudarytas paveiktų...

Stebuklingai išsigelbėjusi „Barcelona“ išplėšė dramatišką pergalę Vitorijoje (7)

„Barcelona“ (5/1) iškovojo penktą pergalę Eurolygoje ir kartu su Kauno „Žalgiriu“...

Sostinėje „Mecedes-Benz“ pėsčiųjų perėjoje partrenkė tėvą su dukra: automobilis pervažiavo jų šunį vyro būklė sunki (174)

Penktadienį, apie 22.10 val., Vilniuje , Olandų gatvėje , automobilis partrenkė du žmones su...

Pašiurpins net pačius drąsiausius: Lietuvoje įsikūrė tikras Helovino miestelis (3)

Aštrių pojūčių mėgėjai prieš šiurpiausią metų naktį plūsta į Kirkilų pramogų parką....

Su temperatūra prie ligoninės durų tenka šalti valandą ir ilgiau: Veryga siūlo šilčiau apsirengti (507)

Koronavirusu užsikrėtęs ir karščiuojantis vilnietis prie VUL Santaros klinikų durų lauke,...

|Maža didelių žinių kaina