aA
Šaltasis karas ir ginklavimosi varžybos jau seniai užmarštyje – šiuolaikinei kartai neteko patirti branduolinio ginklo ir ruošimosi galimam Trečiajam pasauliniam karui keliamos įtampos. Tačiau šis prieštaringas istorijos laikmetis vis dar sulaukia daugelio žmonių dėmesio.
Kodėl nusprendžiama kurti branduolinius ginklus? Tai daug pigiau negu išlaikyti tūkstantines armijas.
Kodėl nusprendžiama kurti branduolinius ginklus? Tai daug pigiau negu išlaikyti tūkstantines armijas.
© Shutterstock

„Šaltasis karas prasidėjo, kai po Antrojo pasaulinio karo buvusių sąjungininkių – Sovietų Sąjungos ir JAV bei Didžiosios Britanijos – tikslai išsiskyrė. Sovietai toliau norėjo didinti savo įtaką pasaulyje ir skleisti komunizmą. Atsiranda priešprieša tarp Rytų ir Vakarų, kurią žymi abiejų pusių ginklavimosi varžybos, o svarbiausia – branduolinio ginklo kūrimas“, – pranešime spaudai sako Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos istorijos mokytojas Algirdas Baltuškonis.

Grįžti į laikus prieš branduolinį ginklą

1949 m. Sovietų Sąjunga, pavogusi brėžinius per šnipus, sukuria savo branduolinį ginklą. Tai visas valstybes paskatina dar labiau įsitraukti į branduolinių ginklų kūrimą.

„Kodėl nusprendžiama kurti branduolinius ginklus? Tai daug pigiau negu išlaikyti tūkstantines armijas. Buvo plečiama karinių bazių sistema, kurių buvo tiek Lietuvoje, tiek Australijoje. Buvo plečiamas branduolinių galvučių kūrimo tinklas – tokiu būdu didinama vienos ar kitos pusės įtaka. D. Britanija 1952 m. jau turi atominį ginklą, Prancūzija jį sukuria po 8-erių metų“, – pasakoja A. Baltuškonis.

Kodėl nusprendžiama kurti branduolinius ginklus? Tai daug pigiau negu išlaikyti tūkstantines armijas.
Kodėl nusprendžiama kurti branduolinius ginklus? Tai daug pigiau negu išlaikyti tūkstantines armijas.
© Shutterstock

1949 m. įsteigiama NATO, turėjusi užkirsti kelią karams ateityje ir apsiginti nuo galimos sovietų agresijos. Kaip atsvara jai 1955-aisiais įsteigiama Varšuvos pakto organizacija. Didžiausios įtampos taškas, kai pasaulis išties atsidūrė ties JAV ir SSRS karo riba – tai Karibų arba Kubos krizė. Vėliau jau prasideda santykių atšilimas, kai pradedama suvokti, kad branduolinis ginklas yra didelė rizika, nes jį panaudojus nė viena pusė nebus laimėtoja.

„Branduolinio ginklo ar reaktoriaus sprogimas nusineša daugybę gyvybių, taip pat palieka neigiamų padarinių gamtai, be kurios žmonės negali gyventi. Nuo 1963 m. tarptautiniu mastu susitariama, kad draudžiama bandyti branduolinį ginklą kosmose, atmosferoje ir po vandeniu. Vienos ar kitos valstybės vis tiek galėjo ir toliau plėtoti atominius ginklus, kai kurios tai daro iki šiol. 1970-aisiais susitarta neplatinti atominių ginklų. Buvo bandoma grįžti į laikus dar prieš branduolinį ginklą“, – aiškina istorikas.

Branduoliniai bandymai Australijoje

Branduolinių mėginimų iki 1963-ųjų susitarimo buvo daug – dažniausiai vandenyje ir dykumose. „Kas keisčiausia – Australijoje, JAV ir kitose šalyse žmonės susirinkdavo stebėti bandymų kaip pramogos, negalvodami apie spinduliuotės neigiamas pasekmes. Mokslininkų apskaičiuota, kad beveik 5 tūkst. metų tose vietose, kur buvo mėginamos atominės bombos, padariniai lieka, ten jau niekada nebebus gyvybės“, – apie pasekmes kalba A. Baltuškonis.

Kodėl nusprendžiama kurti branduolinius ginklus? Tai daug pigiau negu išlaikyti tūkstantines armijas.
Kodėl nusprendžiama kurti branduolinius ginklus? Tai daug pigiau negu išlaikyti tūkstantines armijas.
© Shutterstock

Pasak jo, dažnai branduoliniai bandymai vykdavo nuošalesnėse arba negyvenamose vietose. Pavyzdžiui, Prancūzija tam išnaudojo savo kolonijas Afrikoje ir Ramiajame vandenyne, britai bandymus vykdė savo kolonijoje – Australijoje, mat tai atrodė lyg mažesnis blogis, nebuvo galvojama apie pačios kolonijos gyventojus.

Apie branduolinius bandymus ir vieną prieštaringiausių Australijos istorijos laikotarpių galima išvysti „Epic drama“ kanale debiutuosiančiame šešių dalių seriale „Operacija „Bafalas“, kurio pirmoji serija bus rodoma birželio 17 d. 22 val. Serialą režisavo Peter Duncan, Tanya Phegan, Andrew Anastasios.

Šis tikrais įvykiais paremtas serialas pasakoja apie šeštajame dešimtmetyje Britanijos vykdytus branduolinius bandymus pietinėje Australijos dalyje. Majoras Leo Karmaiklas turi suprojektuoti atominių bandymų bokštus ir prižiūrėti jų statybą Maralingoje, tačiau jo vadas, generolas Krenkfordas, visų draugiškai vadinamas „Krenkiu“, nesusitvarko su savo pareigomis.

Šešių dalių serialas „Operacija „Bafalas“
Šešių dalių serialas „Operacija „Bafalas“

Leo tenka dirbti kartu su M16 atsiųsta meteorologe Eva Loid-Džordž, kurios tikslas yra sužinoti, kas nutekina slaptus duomenis. Krenkis priverčia Leo kartu vykti į dykumą ieškoti aborigenų, nors Leo tiki oficialiais vyriausybės dokumentais, kuriuose teigiama, kad aborigenų toje teritorijoje jau seniai nėra.

Seriale vaizduojama, kaip Šaltojo karo įkarštyje žmogaus ištikimybė savo šaliai ir polinkis išduoti nuolat atsiduria ant svarstyklės lėkštelių.

Persmelkti nepasitikėjimo ir baimės

Pasak istoriko, seriale paliečiama pasitikėjimo tema išties buvo svarbi visam Šaltojo karo laikotarpiui, mat branduolinio karo baimė persmelkė didžiąją dalį žmonijos.
„Žmonės ir Rytuose, ir Vakaruose kūrė savo požeminius bunkerius tuo atveju, jei šalia sprogtų atominė bomba – iki šiol amerikiečiai tokius tebeturi. JAV mokyklose į programą buvo įtraukta pasiruošimas atominiam karui, buvo aiškinama, kur bėgti, slėptis, kaip reaguoti. Žmonės tikrai gyveno baimėje, ypatingai Kubos krizės metu“, – akcentuoja A. Baltuškonis.

Kodėl nusprendžiama kurti branduolinius ginklus? Tai daug pigiau negu išlaikyti tūkstantines armijas.
Kodėl nusprendžiama kurti branduolinius ginklus? Tai daug pigiau negu išlaikyti tūkstantines armijas.
© Shutterstock

Jis priduria, kad ir komunistinėse valstybėse, taip pat ir Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje, buvo rengiamasi panašioms grėsmėms – karinio pasirengimo užsiėmimai vykdavo mokyklose, vadinamieji pionieriai ir komjaunuoliai specialiose stovyklose treniruodavosi, kas greičiau užsidės dujokaukę, kas pirmas teisingai suteiks pagalbą.

„Černobylio katastrofa, kuomet sprogo branduolinės jėgainės reaktorius, puikiai atskleidžia, kad iš tiesų gyventojai Sovietų Sąjungoje tokiai grėsmei nebuvo pasiruošę. Jie nežinojo, koks didelis tai pavojus – įvykus sprogimui, žmonės grožėjosi radioaktyviomis šviesomis, o ugniagesiai be jokių apsaugų gesino gaisrą“, – teigia istorijos mokytojas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(22 žmonės įvertino)
3.5909

Mokslininkai jau žino, kas ateityje laukia žmonijos, kai baigsis COVID-19 pandemija (125)

Šiuo metu esame atsidūrę ribotoje erdvėje tarp COVID-19 pradžios ir pabaigos. Nors pandemijos...

Japonai nepasikuklino: į kosmosą siųs raketą su sekso žaislais – ir tam turi intriguojantį tikslą (19)

Japonijos bendrovė „Tenga“, gaminanti masturbavimosi priemones, veikiausiai įeis ir į...

Medis, ant kurio nutūpę paukščiai žūva žiauriose kančiose, tačiau jame visada pilna lizdų: mokslininkai tai vadina fenomenu (28)

Daugumos augalų ateitis priklauso nuo paukščių ir vabzdžių, kurie platina jų sėklas. Augalai...

Šiurpūs mokslininko eksperimentai – žmonėms gydyti: už prievartavimo stovą baisenė tik „Nevilties duobė“ (47)

Besiaiškindamas depresijos ir vienatvės ypatumus, įtakingas septintojo dešimtmečio pabaigos...

Nepatikėsite savo akimis: Atlanto vandenyno gelmėse mokslininkai aptiko Kempiniuką Plačiakelnį ir Patriką (17)

JAV Nacionalinės okeanų ir atmosferos tyrimo agentūros (NOAA) mokslininkai giliavandeniu aparatu...

Top naujienos

Iš Rūdninkų poligono – pranešimas apie sukilusius migrantus: sulėkė gausios policijos pajėgos supyko dėl sušlapusių palapinių (531)

Rūdninkų poligone, kur įrengtas palapinių miestelis ir praėjusią savaitę apgyvendinti...

Naujosios Šimašiaus sutuoktinės įmonę lydi didžiulė sėkmė: laimėtas ne vienas savivaldybės konkursas (227)

Vilniaus mieste architektūros įmonę UAB „DO Architects" jau kurį laiką lydi ypatinga sėkmė....

Per pandemiją įsikūrusios įmonės skaičiavo milijoninius pelnus: sako, kad tai buvo galimybių metas (10)

Kol vienų įmonių veikla per pandemiją ir karantiną buvo sustabdyta, kitos įmonės kūrėsi ir...

Bilotaitė: iki metų pabaigos galime sulaukti 10 tūkst. neteisėtų migrantų, kitais metais – dar 5 tūkstančių migrantus apgyvendina garažuose (1004)

Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson pirmadienį su vidaus...

Oficialu: ilginamas Galimybių paso veikimo terminas (140)

Galimybių pasą jau galima gauti ne savaitei, kaip buvo anksčiau, o mėnesiui.

Pasieniečiai ir migracijos pareigūnai siūlys pinigų į kilmės šalį norintiems grįžti neteisėtiems migrantams (245)

Lietuvos pasieniečiai ir migracijos pareigūnai siūlys pinigų į kilmės šalį norintiems...

Lietuvos treko dviratininkės taip aukštai kilti nesitikėjo: lūkesčius, kurių neturėjome, išpildėme specialiai Delfi iš Tokijo (83)

„Nerealus pasirodymas“, – džiaugėsi Tokijo olimpinių žaidynių komandų sprinto lenktynėse...

Į Minską pradedami skrydžiai iš dar trijų Irako miestų: bilietai jau išpirkti papildyta 12.55 (1550)

Į Minską pradeda skraidyti lėktuvai iš dar trijų Irako miestų. Informacija apie tai pasirodė...

Pirmoji translytė olimpinėse žaidynėse patyrė visišką fiasko (52)

Dar gerokai prieš Tokijo olimpines žaidynes bene daugiausiai erzelio kėlusios sunkiosios atletikos...