Archeologai jau seniai sprendė klausimą, susijusį su šimtais senovinių akmeninių paminklų, rastų Didžiojoje Britanijoje. Tai – ne tik Stounhendžą, bet ir kitus šalyje rastus megalitus ar jų grupes vienijanti paslaptis.

Panašu, kad pirmą kartą archeologai patvirtino iškeltą hipotezę: du seniausi šalyje aptikti iš akmenų sudaryti ratai buvo sukurti siekiant parodyti Saulės ir mėnulio judėjimo kelią.

Kalanišo megalitų Levis saloje Škotijoje ir Steneso megalitų žiedai buvo pastatyti maždaug prieš 5 tūkst. metų. Tai padarę žmonės galvojo būtent apie šį astronominį fenomeną. Tuo įsitikinę Adelaidės universiteto mokslininkai.

Gail Higginbottom ir jos kolegos studijose, kurių metu buvo nagrinėtos Jungtinės Karalystės duomenų bazės ir pasitelktos 3D modeliavimo technologijos, tikrino priešistorinių megalitų išdėstymo duomenis ir derino juos su statistiniais duomenimis.

„Tai buvo pirmas kartais, kai tirti atskiri apskritimai ir jų akmenys ir kai buvo išsiaiškinta, kokia jų reikšmė“, – tvirtino G. Higginbottom independent.co.uk.

Ji pasakojo, kad iki šiol vykdytuose tyrimuose mokslininkai dažniausiai tyrė megalitų grupes, tačiau paskirų akmenų jie nenagrinėjo, neskyrė jų pagal amžių ir pan.

Šių mokslininkų tyrimas, publikuotas archeologijos mokslų žurnale, parodė, kad akmenys buvo sustatyti stengiantis susieti juos su Saulės ir mėnulio orbitomis.

Nors paminklai buvo pastatyti gana greitai, jų pozicijos nustatymas tikriausiai pareikalavo bent keliolikos kartų žinių apie kosmoso kūnų judėjimą.

Šiose vietose aptiktų megalitų išdėstymas yra toks tikslus, kad remdamiesi juo mokslininkai gali nustatyti net šiauriausią mėnulio poziciją, kuri pasikartoja kas 18,6 metų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (63)