Deja, bet per arti prie Saulės priartėjusi kometa ištirpo kaip snaigė vasaros kaitroje. Pirmadienį, spalio 28 dieną, kometa tiesiog išgaravo pasiekusi perihelį – artimiausią Saulės taško savo orbitoje, praneša CNN.
Tiesa, anksčiau buvo manoma, kad ši kometa bus dovana Helovino proga, tačiau mokslininkų prognozės nepasitvirtino.
Kaip užfiksavo NASA ir EKA Saulės ir heliosferos observatorijos (SOHO) įrenginiai, kometa ATLAS C/2024 S1 išnyko amžiams priartėjusi vos per 1,2 mln. km nuo Saulės, praneša space.com. Kaip matyti užfiksuotuose vaizduose, kometai priartėjus prie Saulės, mūsų žvaigždė paleido ir plazmos pliūpsnį, kuris tarsi „nupūtė“ jau beveik išnykusią kometą.
Kometa C/2024 S1 spalio 23 dieną praskriejo arčiausiai Žemės ir pasiekė 8,7 ryškį ir buvo per blanki, kad būtų matoma plika akimi.
Kometa rugsėjo 27 dieną, Havajuose esančios ATLAS observatorijoje.
Kaip rašoma Visuotinėje lietuvų enciklopedijje, kometos turi kietą branduolį, arba kometoidą, kurio skersmuo įprastai yra nuo 1 iki 20 km ,tačiau pasitaiko ir didesnio skersmens. Branduolys susideda iš sušalusių dujų ir dulkių.
Kai kometos priartėja prie Saulės iki maždaug Jupiterio–Marso orbitos, ledas ima sublimuoti, susidaro kometos atmosfera, vadinama koma, arba skraiste (jos skersmuo gali būti iki milijono kilometrų), dažnai susidaro dulkių ir dujų uodegos, dažniausiai nukreiptos nuo Saulės. Kometos praskriedamos arti Saulės dėl labai aktyvaus branduolio medžiagos sublimavimo gali suirti.
Būtent taip ir nutiko kometai ATLAS C/2024 S1.