„Įprastai šis Paukščių Tako regionas lieka tyrinėjimų nuošalyje, tai lemia trukdančios kosminės dulkės, dėl kurių sunku įžiūrėti didžiąją dalį galaktikos vidurinės srities. Ir nors dulkės sumažina žvaigždžių ryškumą, įtakos jų judėjimui neturi.
Tai reiškia, kad žvaigždių judėjimo trajektorijos gali pasitarnauti kaip instrumentas atokiausių galaktikos regionų tomografijai atlikti“, – sako Ch. Laporte. Mokslininkų komanda, norėdama identifikuoti koherentines sistemas, analizavo „Gaia“ suteiktus duomenis, gautus nuo 2020 metų gruodžio.
Žemėlapis galaktikos disko gale parodė anksčiau nepažintų kohereniškai besirotuojančių tinklinių struktūrų.
Jis taip pat suteikia detalesnį seniau identifikuotų struktūrų vaizdą. Remiantis skaitmeninių simuliacijų prognozėmis, tokios struktūros formuojasi išoriniame diske dėl praeityje vykusių susidūrimų su palydovais, tačiau tai, kiek tokių struktūrų atskleidė naujasis žemėlapis, mokslininkus kaip reikiant nustebino. Kol kas mokslas jų atsiradimo paaiškinti negali.
Kas galėtų būti tos struktūros?
Mūsų galaktiką supa penkiasdešimt palydovinių galaktikų, praeityje mūsiškę prarijo ne vieną tokią. Dabar, kaip manoma, Paukščių Takui ramybės neduoda nykštukinė Šaulio galaktika – tai faktas, patvirtintas ankstesniais Ch. Laporte teoriniais modeliais.
Nepaisant to, dar seniau galaktika turėjo reikalų su dar vienu įsibrovėliu, geriau žinomu kaip „Gaia Sausage“ – tokį keistą pavadinimą lėmė būtent šį mėsos gaminį primenanti struktūra. Dabar šis darinys jau sunykęs.
Mokslininkai formulavo hipotezę, jog būsenos, kuriose atsidūrusios minimos struktūros, yra Paukščių Tako galaktikos disko vijų liekanos, už kurias skirtingu buvo metu atsakingas įvairios palydovinės galaktikos.
Ch. Laporte pabrėžia, kad ir ankstesnis tyrimas parodė, kad viena iš giją primenančių struktūrų išoriniame diske, pavadintame „Anticenter Stream“, turi daugiau nei aštuonių milijardų metų senumo žvaigždžių, o tai reiškia, kad ji per sena, kad galėtų būti Šaulio galaktikos rezultatas, didesnė tikimybė, kad jos kilmė susijusi su „Sausage“.
Dar viena galimybė, kaip pabrėžia Ch. Laporte, yra ta, kad „toli gražu ne visos minėtosios struktūros gali būti originalūs disko postruktūriai, o formuojantys vertikalaus tankio bangų viršūnes, kurias matome disko projekcijose. Tai sudaro optinę apgaulę, kad diską sudaro daug postruktūrių“.
Mokslininkų komanda ketina pasitelkti WEAVE spektrografą ir atlikti kiekvieno postruktūrio žvaigždžių populiacijos panašumų ir skirtumų analizę. Tikimasi, kad šie tyrimai padės daugiau sužinoti apie šių darinių kilmę.
Šaltinis: https://academic.oup.com/mnrasl/article-abstract/510/1/L13/6400111?redirectedFrom=fulltext
