Jis netgi nemano, kad mes ateivius pažintume jeigu sutiktume. Astrofizikas prof. D. Sasselovas mano, kad jeigu kažkur kitur taip pat egzistuoja gyvybė – o jis įsitikinęs, kad ji egzistuoja – tikriausiai ji bus sudaryta iš kitokių medžiagų nei žmonės, todėl visai tikėtina, kad mes tokių sutvėrimų netgi nepavadintume gyvybe, rašo bbc.co.uk.
Harvardo universitete (JAV) profesoriaus vadovaujamas projektas „Origins of Life“ siekia įsivaizduoti kaip atrodytų gyvybė, jei jos pagrindas būtų kitokie cheminiai junginiai, kitokios egzistavimo sąlygos ir kitokia istorija nei mūsų gyvybės Žemėje. Nėra jokios priežasties, dėl kurios gyvybė galėtų atsirasti tik egzistuojant mūsiškių sąlygų rinkiniui, tvirtina profesorius. Bent jau jis mano ir tikisi, kad kažkada jo projektas tai įrodys.
Žmonės tokius klausimus, kaip „Kaip mes čia atsiradome?“ ir „Ar esame vieni“, yra linkę uždavinėti dar nuo Epikūro laikų – apie 300 m.p.m.e., jeigu ne anksčiau. O D. Sasselovas sako, kad tikriausiai neturėsime į šiuos klausimus aiškaus atsakymo dar bent šimtmetį.
Nauji įrankiai ir nauji duomenys įvairiose mokslo srityse mokslininkams suteikia galimybę priartėti prie atsakymų į rūpimus klausimus labiau bei bet kada anksčiau. O tokie stambūs įvairių sričių mokslininkų bendradarbiavimo projektai, kaip Harvardo universiteto „Origins of Life“ ar panašūs Arizonos valstijos universiteto, Vašingtono universiteto (visi JAV) bei Londono universiteto koledžo (Jungtinė Karalystė) iš esmės keičia tai, kaip mes ieškome gyvybės ir tai, ką mes galime rasti.
Lygiai kaip prieš 450 metų Kopernikas pakeitė žmonių požiūrį į save ir savo pasaulį, o Darwinas tą patį padarė prieš 150 metų, D. Sasselovas tvirtina, kad mes artėjame prie dar vieno pasikeitimo laikotarpio.
„Vieną rytą prabusime su visiškai kitokiu požiūriu į pasaulį ir tai, kas mes esame“, - sako mokslininkas.
Ar esame vieni?
Dabar laikas ieškoti gyvybės kitose planetose yra labai palankus.
Kepler kosminis teleskopas, kurį NASA iškėlė 2009 metų kovą, aptiko šimtus planetų su charakteristikomis, panašiomis į Žemės. Šie atradimai skatina planetų mokslininkų tyrimus; jeigu į Žemę panašios planetos yra įprastinis dalykas, tuomet ganėtinai realu tikėtis, kad ir gyvybė būtų tokia pati, sako prof. D. Sasselovas.
Dabar mokslininkas padeda NASA kurti naują eksperimentų rinkinį Kepler teleskopui ir naują teleskopą.
Kepler teleskopo stebėjimo laukas prilygsta delnui išskleistais pirštais, pakeltam į viršų giedrą vasaros naktį. Kol kas tik prof. D. Sasselovo vizijose egzistuojantis žemėje pastatomas teleskopas mokslininkams padėtų išplėsti tyrimų lauką ir aptikti artimiausias svetingas planetas.
Kilmės vietos paieška
Raudonas ir žalias lazeriai, kurių impulsus D. Sasselovas su kolegomis leidžia Harvard-Smithsonian astrofizikos centro rūsyje, mokslininkams suteikia galimybę apskaičiuoti šviesos bangos ilgio poslinkius, pagal kuriuos galima būtų vertinti planetos cheminę sandarą. D. Sasselovas tai lygina su GPS sistemos naudojimu, tik vietoje planetos pozicijos erdvėje identifikavimo lazeriai atskleidžia planetos poziciją dažnyje.
Tačiau norint išsiaiškinti gyvybės kilmę reikės kur kas daugiau nei įmantraus teleskopo. Harvarde „Origins of Life“ komandoje taip pat dirba genetikas, chemikas, geochemikas, aplinkos chemikas ir paleontologas – ir tai tėra pagrindinis projekto komitetas.
Faktas, kad mokslininkai iš skirtingų veiklos sričių, dalijasi savo pasiekimais, taip pat yra svarbus poslinkis moksle, kurs jau seniai garsėja savo tiesiniu požiūriu. „Daugelis universitetų sudaryti pagal gaires, nustatytas dar karalienės Viktorijos laikais – chemija, matematika, fizika ir panašiai“, - sako molekulinės biologijos specialistas Johnas Sutherlandas iš Kembridžo Medicininių tyrimų tarybos (Jungtinė Karalystė).
Vienintelis būdas spręsti tokius gigantiškos apimties klausimus, pasak prof. J. Sutherlando, yra skirtingoms disciplinoms atstovaujančių mokslininkų bendradarbiavimas, mokymasis vienam iš kito, sprendimų, kurių niekaip nesugalvotum dirbdamas vien savo siauroje srityje, siūlymas.
Harvardo grupės nariai kartą per mėnesį neformaliai pietauja ar vakarieniauja kartu, kiekvieną savaitę ar kas dvi savaites rengiami darbiniai susirinkimai. Grupės nariai taip pat atlieka „dienos darbus“, kurių tikslas – artimų tikslų siekiantys moksliniai tyrimai, sako pagrindinio projekto komiteto narys Andrew H. Knollas – gamtos istorijos profesorius, dabar savo žinias apie ankstyvosios Žemės sąlygas panaudojantis padedant NASA tyrinėti Marsą.
„Origins of Life“ projektas prasidėjo su maždaug 1 mln. JAV dolerių metiniu finansavimų. Pusė šių lėšų buvo panaudojama įsigyjant laboratorinę įrangą, dar pusė – paramai studentams doktorantams. Susipirkus pagrindinę įrangą dabar grupė išleidžia maždaug pusė milijono dolerių per metus, daugiausiai tai yra išlaidos studentams. Grupei vadovauja D. Sasselovas – iš dalies dėl to, kad pats pasisiūlė, iš dalies dėl to, kad mokslinis entuziazmas, malonios manieros ir „dvasinis dosnumas“ buvo savybės, dėl kurių jis yra tinkamiausias kandidatas grupei vadovauti, sako prof. A. H. Knollas ir kiti mokslininkai.
Prof. D. Sasselovas gimė 1950 m Bulgarijoje, mažoje kurortinėje Nesebaro saloje Juodojoje jūroje. Tuo metu, kai Neilas Armstrongas išsilaipino Mėnulyje, jis buvo per jaunas ir gyveno per toli nuo JAV, kad ką nors apie tai prisimintų. Mokslininkas tiksliai neprisimena ir to, kada jo dėmesį patraukė dangus.
Jį supusi jūra tuo metu buvo kur kas įdomesnė, taip pat domino senovės romėnų, graikų ir otomanų griuvėsiai, kuriuose mokslininkas vaikystėje žaidė bei padėdavo savo tėvui – architektūros istorikui – kasinėti. Galbūt augant senovės istorijos apsuptyje D. Sasselovui paprasčiau suvokti erdvės ir laiko kontinuumą – idėją, kad kuo toliau žiūrima į kosmosą, tuo daugiau istorijos matoma.
„Čia ir dabar – dar ne viskas“, - sako mokslininkas.
Kas yra gyvenimas
D. Sasselovui žvelgiant į kosmines tolumas, kitas Harvardo „Origins of Life“ lyderis ir projekto bendraautoris Jackas Szostakas žvelgia gilyn. J. Szostako laboratorijos tikslas – išsiaiškinti kaip iš paprastosios chemijos randasi gyvybė – kurios egzistencija priklauso nuo savęs kopijavimo ir darvinistinės evoliucijos. Daugelį dešimtmečių mokslininkai bandė suvokti gyvybės pagrindus paimdami egzistuojančias gyvybės formas ir mažindami jas iki pagrindų. Tačiau visų jų eksperimentai nebuvo sėkmingi.
Tuo tarpu „Origins of Life“ mokslininkai savo eksperimentus praėjusiame dešimtmetyje pradėjo nuo smulkiausių detalių.
Nobelio premijos laureatas, Harvardo medicinos mokyklos genetikas J. Szostakas iš pradžių pademonstravo kaip iš Žemėje esančio molio gali susiformuoti paprasta membrana. Vėliau jis su kolegomis ėmėsi tirti kaip paprastais žingsneliais galima paaiškinti primityvios genetinės medžiagos replikavimąsi.
Jeigu mokslininkams pasiseks, „tuomet, žinodami, kad kosmose tikriausiai yra šimtai milijonų į Žemę panašių planetų, būtų labai velniškai tikėtina, kad gyvybės esama ir kitose vietose“, - sakė genetikas.
Jeigu laboratoriniai eksperimentai parodys, kad chemijos virsmo gyvybe procesas yra be galo sudėtingas arba mažai tikėtinas, „tuomet būtų tikėtina, kad gyvybė atsirado tik čia. Galbūt vienintelė gyvybė yra Žemėje“.
Prof. J. Szostakas ir kiti „Origins of Life“ mokslininkai teigia, kad jie dar yra labai toli nuo gyvybės sukūrimo, todėl nemano, kad jų darbas kelia kokių nors etinių prieštaravimų. Fizikas Lawrence'as Kraussas, vadovaujantis „Origins of Life“ projekto padaliniui Arizonos valstijos universitete, teigia, kad bandymai išsiaiškinti kaip iš nieko atsirado Visata, nėra grindžiami religiniu pamatu – bent jau ne daugiau nei religija rėmėsi Kopernikas ir Darwinas.
„Daugelis žmonių teigia, kad tai yra religinis klausimas, tačiau aš bandau visiems paaiškinti, kad klausimas yra mokslinis“, - sako L. Kraussas.
Technologinė nauda
„Origins of Life“, kaip ir daugelio kitų „grynai mokslinių“ iniciatyvų, veikla galų gale neišvengiamai taps inovacijomis, prisidėsiančiomis prie mokslo raidos ir galbūt netgi naudingomis gyvybei Žemėje.
„Svetimos gyvybės ŽIV viruso pavidalu atradimas žmoguje nedaug tesiskiria nuo iš tiesų svetimos gyvybės atradimo“ kitoje planetoje, tvirtina Taikomosios molekulinės evoliucijos fondo Floridoje (JAV) atstovas Stevenas Benneris, ieškantis nežemiškų gyvybės formų Saturno palydove Titane bei kuriantis ŽIV bei hepatito nustatymo testinius rinkinius.
Prof. D. Sasselovas sako, kad chemikai pakeitė pramonę, mediciną ir kasdieninį gyvenimą įvaldydami cheminę sintezę ir jos kontrolę. Dabar „Origins of Life“ projektas turi potencialo suteikti biologams galimybę sintetinti ir kontroliuoti pagrindinius gyvybės elementus.
Tačiau „Origins of Life motyvuoja ne ši galima šalutinė nauda. „Be jokios abejonės, bus gauta įvairiausios netikėtos technologinės naudos, kuri kažkur kažkam padės uždirbti – tačiau mes dirbame ne dėl to“, - sakė prof. J. Sutherlandas.
Vietoje perkeltine prasme suvokiamų namų, kurie statomi gaunant šiais laikais standartines dvejų ar trejų metų dotacijas, „Origins of Life“ mokslininkai kuria įsivaizduojamą katedrą. Galbūt atsakymų paieška truks šimtmetį, tačiau tai, kas bus pastatyta, stovės tūkstantmetį.
