ES finansuojamu NECCTON projektu ruošiamasi padėti Europai apsaugoti nykstančias žuvis ir banginius. Ji pasitelks Europos „Copernicus“ jūros aplinkos stebėsenos paslaugą (CMEMS), kad surinktų išsamesnių duomenų apie rūšis, kurioms gresia buveinių išnykimas, netvari žvejyba ir pramoninė tarša.
Nuo palydovų iki vandenyno dugno
„Tai bus ypač naudinga politikos formuotojams, jūrų vadybininkams ir žvejams“, – teigia Stefano Ciavatta, iki 2026 m. truksiančio projekto koordinatorius. „Norime geriau modeliuoti ir prognozuoti jūrų ekosistemų būklę ir jų gebėjimą palaikyti įvairias žuvų bendrijas.“
Nors Žemės stebėjimo palydovų, įskaitant Europos flagmaną „Copernicus“, yra šimtai, dažnai teigiama, kad apie vandenyno dugną žinome mažiau nei apie Mėnulio paviršių.
Biologinės įvairovės apsaugai naują pradžią suteikė 2022 m. gruodį Kanadoje įvykęs Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimas ir šių metų kovą pasiektas svarbus JT susitarimas dėl atviros jūros sutarties, kuria siekiama apsaugoti vandenynus. Turėdama 68 000 kilometrų pakrantės – daugiau nei JAV ir Rusija kartu sudėjus – ES deda daug pastangų, kad pagerintų jūrų būklę.
CMEMS, viena iš šešių „Copernicus“ paslaugų, teikia jūrų aplinkos analizes ir prognozes įvairiems naudotojams – nuo žvejų mėgėjų iki ES valstybių narių karinių jūrų pajėgų. Ją valdo Prancūzijoje įsikūrusi ne pelno siekianti organizacija „Mercator Ocean International“, siekianti tapti tarpvyriausybine organizacija.
„Copernicus“ jūros aplinkos stebėsenos paslauga stebi visas Europos regionines jūras ir pasaulio vandenynus. Jos modeliuose prognozuojami tokie dalykai kaip jūros temperatūra, potvyniai ir atoslūgiai, todėl lengviau numatyti tokius pokyčius kaip žuvų migracijos modeliai.
NECCTON planuoja pateikti išsamesnį šių vandenų aplinkos būklės vaizdą rinkdama duomenis apie žuvis, taršą ir jūros dugno sąlygas jūrų gyvūnijai.
„Sukursime naujas priemones, kad galėtume dalytis „Copernicus“ jūros aplinkos stebėsenos paslaugos modeliavimo galimybėmis įvairiuose Europos centruose, optimizuoti mokslines pastangas ir skatinti bendradarbiavimą“, – teigia „Mercator Ocean International“ okeanografas Ciavatta.
Aiškesnė vizija
Galutinis tikslas yra padėti paslaugos naudotojams priimti geriau pagrįstus sprendimus dėl tvaraus jūrų išteklių naudojimo.
Pavyzdžiui, „Copernicus“ jūros aplinkos stebėsenos paslauga galėtų teikti informacijos apie tunų populiacijų buvimo vietą arba apie tai, ar jūrų buveinėse yra tinkamos sąlygos delfinams gyventi.
Kad galėtų priimti pagrįstus politinius sprendimus, mokslininkai ir valdžios institucijos turi numatyti, kaip pokyčiai, atsirandantys dėl visuotinio atšilimo, taršos ir peržvejojimo, gali paveikti visą jūrų sistemą.
NECCTON planuoja imituoti organizmų pokyčius mitybos tinkle pagal klimato scenarijus. Pavyzdžiui, ši veikla leistų mokslininkams susidaryti aiškesnį vaizdą apie mažėjančių žuvų išteklių poveikį jūrų sistemai per ateinančius dešimtmečius.
Tvenkinių lobiai
Kai kalbama apie biologinės įvairovės apsaugą, mokslininkai atkreipia dėmesį ne tik į galinguosius vandenynus. Taip pat yra atkreipiamas dėmesys ir į kuklius tvenkinius su antimis.
Vykdant ES finansuojamą projektą PONDERFUL nagrinėjami tvenkinių ir juos supančios aplinkos sąryšiai. Iniciatyvoje daugiausia dėmesio skiriama įvairiems gyviesiems organizmams, kurie gyvena tvenkiniuose.
Žuvys, rupūžės, sraigės, žirgeliai ir dėlės – tai tik keletas gyvių, sudarančių didžiulį, darnų tinklą, kurio sutrikdymas gali lemti ekosistemos žlugimą.
„Tvenkiniai yra turtingiausios gėlavandenės buveinės“, – teigia projekto koordinatorė Sandra Brucet, Viko universiteto (Ispanija) biologė ir vandens ekologijos tyrėja. „Jų gausiau nei ežerų, upių ir pelkių.“
Tyrimai rodo, kad tvenkiniai labiau prisideda prie biologinės įvairovės nei daugelis didesnių vandens telkinių, nes juose auga daugiau augalų ir gyvūnų, iš kurių daugelis yra nykstantys.
Nepaisant to, politikai iki šiol tvenkinius dažniausiai palikdavo nuošalyje. Pavyzdžiui, 2000 m. priimtas svarbus ES teisės aktas dėl vandens telkinių valymo dažniausiai netaikomas mažesniems nei 50 hektarų vandens telkiniams. Be to, ilgai nebuvo atsižvelgta į tvenkinių tyrimus.
„Prieš du dešimtmečius mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė ežerams ir upėms“, – sako PONDERFUL idėją sugalvojusi Brucet.
Pagrindinis etapas
Dabar situacija keičiasi, nes 2020 m. pabaigoje pradėtas projektas įžengia į paskutinius dvejus metus.
Daugiau nei 80 tyrėjų iš 11 šalių – Belgijos, Danijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos, Turkijos, Urugvajaus ir Vokietijos – dalyvaudami šioje iniciatyvoje gilina žinias apie tai, kaip geriausiai tvarkyti ir atkurti tvenkinius besikeičiančio klimato sąlygomis.
PONDERFUL vertina būsimus tvenkinių kraštovaizdžius aštuoniose parodomosiose vietose, kuriose iš viso yra daugiau kaip 500 tvenkinių. Bandymai padės parengti gaires, kaip mažinti tvenkinių taršą, kurti naujus tvenkinius ir padėti jiems siekti platesnių aplinkosaugos tikslų, pavyzdžiui, išsaugoti biologinę įvairovę.
Viena iš pagrindinių grėsmių tvenkinių būklei yra nuotekos iš žemės ūkio laukų. Tokiose nuotekose esančios maistinės medžiagos gali sukelti žalingą dumblių žydėjimą, deguonies trūkumą ir negyvąsias zonas, nes išmiršta žuvys.
Pagrindinės pamokos
Brucet ir jos komanda jau padarė keletą svarbių išvadų.
Šiukšlių kaupimasis ir didėjantis nuosėdų, kurios daugiausia susidaro dėl žemės ūkio laukų erozijos ir kuriose paprastai gausu maistingųjų medžiagų dėl trąšų nuotėkio, kiekis gali neigiamai paveikti bendrą tvenkinių būklę.
Nuosėdų gausėjimą spartina tvenkinių kraštų erozija ir sezoninis organinių medžiagų, pavyzdžiui, negyvų augalų ir medžių lapų, kaupimasis. Šiose medžiagose esančios maistingosios medžiagos savo ruožtu dažnai skatina dumblių žydėjimą, kuris gali sukelti toksinų ir pražudyti žuvis, žinduolius ir paukščius.
Gilinimas ir nuosėdų šalinimas padeda išvengti tokių sankaupų.
Dirbtinai žemės ūkio reikmėms nusausintų tvenkinių kraštų formavimas gali neleisti ištekėti per dideliam vandens kiekiui.
Tyrėjai nustatė, kad stengiantis pagerinti visą tvenkinių gyvūniją, padidėja ne tik nykstančių varlių, rupūžių ir tritonų populiacija, bet ir augalija.
„Išvalius tvenkinius labai padidėja vandens augalų biologinė įvairovė“, – sakė Brucet.
Švarūs tvenkiniai svarbūs ir kitoje svarbioje aplinkosaugos srityje – kovoje su klimato kaita. Jie veikia kaip anglies dioksido absorbentai, kaupiantys šiltnamio efektą sukeliančias dujas, įskaitant anglies dioksidą.
Iki 2024 m. lapkričio mėn. truksiantis Brucet projektas rodo, kad tvenkiniai, kuriuos mokslininkai ir politikai ilgą laiką ignoravo, pagaliau tampa tokie pat svarbūs kaip vandenynai ir jūros ir yra Europos žaliųjų tikslų dėmesio centre.
Šiame straipsnyje minėti tyrimai buvo finansuoti ES lėšomis. Šis straipsnis pirmą kartą buvo publikuotas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų žurnale „Horizon“.
