Klimato šiltėjimas, remiantis naujausiais skaičiavimais, yra gerokai spartesnis, nei iki šiol buvo manyta, o tai – grėsminga žinia milijardams planetos gyventojų. Mokslininkai jau yra apskaičiavę, kad šylant klimatui, daugėja gyvybei pavojingų klimato reiškinių.
Kaip aiškina „Lawrence Livermore“ mokslininkai, norint tiksliai apskaičiuoti klimato kaitos procesus, būtina remtis aiškiai apibrėžtais fizikos dėsniais t. y. matuojant temperatūros ir drėgmės santykį. Tačiau, kaip patebi naujausio tyrimo autoriai, dauguma iki šiol sudarytų palydovinių klimato modelių šio santykio – temperatūros ir oro drėgmės – nesusiejo.
„Tai reiškia, kad arba palydoviniai temperatūros, arba oro drėgmės matavimų duomenys buvo netiksliai įvertinti“, – teigė studijos vadovas Benas Santeris, klimato mokslininkas iš Nacionalinės „Lawrence Livermore“ laboratorijos.
Anot jo, šiuo metu sudėtinga įvardyti, kuris iš matavimų (temperatūros ar oro drėgmės) yra tikslesnis, tačiau turimų duomenų analizė leido tiksliau įvertinti įvairius stebėjimų duomenų rinkinius. Ypač tuos, kuriuose buvo užfiksuotos pačios mažiausios vandenynų paviršiaus šiltėjimo reikšmės ir kurios nesutampa su kitomis nepriklausomų matavimų duomenų kintamosiomis reikšmėmis.
Mokslininkų teigimu, iki šiol atlikti matavimai, kurie rodo mažiausią atmosferos šiltėjimą, yra mažiausiai patikimi.
Tyrimo autoriai palygino keturių santykių reikšmes: tropikių jūrų paviršiaus su tropikų vandens garais, žemutinės troposferos temperatūrą su tropikų vandens garais, vidurinės ir aukštutinės troposferos temperatūrą su tropikų vandens garais ir vidutinės bei aukštutinės troposferos temperatūrą su tropikųų jūrų paviršiaus temperatūra.
Šie skaičiavimų duomenys buvo tiriami laikantis esminių fizikos dėsnių – tai yra drėgmės ir šilumos santykio. Tai reiškia atsižvelgiant į tai, kad įkaitinti drėgną orą reikia daug daugiau energijos negu sausą, nes drėgmė sugeria šilumos energiją.
Be to, šiltesnis oras taip pat turi daugiau drėgmės negu šaltas oras.
Mokslininkai išsiaiškino, kad iki šiol pokyčių atmosferoje stebėjimas remiantis palydovų duomenimis buvo gana tiesmukas, t. y. fiksuojant konkrečią temperatūrą ir oro drėgnumą. Todėl buvo pateiktas gana platus ir netikslus vaizdas. Tad tik išanalizavus temperatūros ir drėgmės santykį atmosferoje, remiantis griežtais fizikos dėsniais atmoseferoje, galima susidaryti realų vaizdą.
Tai reiškia, kad duomenų rinkiniai, kuriuose analizuojamas drėgmės ir šilumos santykis yra tikslesni, moksliniame žurnale „Journal of Climate“ pranešė tyrėjai.
Mokslininkai pateikė išvadą, kad duomenų rinkiniai, kurie buvo sudaryti vadovaujantis vandens garų ir temperatūros atmosferoje santykiu, parodė ir didžiausią vandenynų paviršiaus ir troposferos šiltėjimą.
Tačiau mokslininkai dar turi išsiaiškinti, kurie surinkti palydoviniai duomenys buvo klaidingi – drėgmės atmosferoje ar temperatūros.
Šis naujausias tyrimas ir duomenų analizė turėtų padėti mokslininkams tiksliau atsekti ir istorinius klimato šiltėjimo duomenis. „Papildomas matavimų palyginimas gali padėti atskleisti ankstesnių skirtingų duomenų rinkinių patikimumą“ , – teigė tyrimo bedraautoris, atmosferos reiškinių tyrėjas Stephen Po-Chedle.
Tyrimo publikuotas žurnale „Journal of Climate“: https://journals.ametsoc.org/view/journals/clim/aop/JCLI-D-20-0768.1/JCLI-D-20-0768.1.xml
