Šis astronominis reiškinys kasmet vyksta balandžio 17-26 dienomis, jo pikas – balandžio 21-22 dienomis.
„SkyEarth“ duomenimis, prognozuojamas Lyridų meteorų lietaus maksimumas vyks balandžio 22 d. apie 16 val. UTC (19 val. Lietuvos laiku).
Per valandą vidutiniškai bus galima pamatyti 10-15 meteorų žybsnių. Kadangi radiantas, esantis ties Lyros žvaigždynu, pakyla prieš vidurnaktį, meteorus bus geriausia stebėti po vidurnakčio ir prieš aušrą rytų kryptimi.
Jei nusišypsos sėkmė, Lyridų meteorų lietaus, dar vadinamos meteorų liūties, metu galima išvysti ir iki 100 „krentančių žvaigždžių“ – tad beliktų spėti galvoti norus, jei tikite jų išsipildymu, paneša „Space.com“. Tiesa, tiksliai nuspėti, kada gali prasidėti meteorų liūtis nėra įmanoma, tačiau ji labiausiai tikėtina piko metu.
Kaip anksčiau portalui Delfi yra sakęs Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijos docentas Jokūbas Sūdžius, Lyridų meteorų lietaus metu įprastai per penkias minutes galima tikėtis išvysti vieną, du, o galbūt – ir tris meteorus. Per valandą jų kris iki poros dešimčių.
„Tai tarsi kibirkščiuojančios žvaigždės, kurios sužybsi sekundę dvi ir išnyksta. Kalbant apie meteorų lietų, jų tikimės šimtų ar tūkstančių, bet taip nebus. Miestiečius taip pat tikriausiai galima nuvilti – miestuose ryškus apšvietimas, tad nelabai ką galima pamatyti, o štai kaimuose, sodybose, gamtoje – kas kita“, – kalbėjo J. Sūdžius.
Taigi, meteorų stebėjimui geriausia rinktis atokias nuo miestų vietas, kuriose mažas aplinkos užterštumas šviesomis.
Anot J. Sūdžiaus, Lyridų pavadinimą kiekvieną balandį krintantys meteorai gavo, nes „ilgesnį laiką stebint atrodo, jog jie išlekia iš Lyros žvaigždyno“. Šis žvaigždynas teka rytų pusėje, todėl meteorų reikia laukti atsigręžus rytų kryptimi. „Reikia žiūrėti antrojoje nakties pusėje, tikrai po vidurnakčio, iki paryčių“, – nurodė J. Sūdžius. Jo teigimu, lyridų meteorų lietus yra vienas iš stipresnių, matomų virš Lietuvos.
Tačiau, pasak astronomų šis meteorų srautas gali pateikti ir staigmenų. 687 m. pr. m. e. kinų metraščiuose pažymima, kad Lyridų metu „žvaigždės krito kaip lietus“.
1803 ir 1922 Lyridai per valandą pažėrė net 100, o 1982 m. – 90 meteorų, buvo minučių per kurias galėjai suskaičiuoti nuo 180 iki 300 „ugninių strėlių“. Srauto nenuspėjamumas kiekvienais metais sukuria intrigą ir daro jį geru objektu stebėjimams, nes niekas negali žinoti kada įvyks neeilinis meteorų pliūpsnis.
Lyridų meteorų lietaus kilmė – kometa C/1861 G1 (Thatcher), į kurios nuolaužų juostą kosmoso erdvėje kasmet įskrieja mūsų planeta Žemė. Tai, kaip praneša „Royal Museums Greenwich“, yra seniausias užfiksuotas meteorų lietus, matomas ir šiandien – pirmą kartą užfiksuotas 687 m. pr. m. e. Kometą 1861-ųjų balandžio 5 dieną atrado amerikiečių astronomas mėgėjas A. E. Thatcheris.
Kaip praneša NASA, KOMETA C/1861 G1 (Thatcher) aplink Saulę apskrieja vieną kartą per 415,5 metų. Paskutinį kartą kometa perihelį pasiekė 1861 metais. Taigi, ši kometa yra ilgo periodo kometa.