Iš asteroido Bennu į Žemę parskraidintuose uolienų mėginiuose aptiktos gyvybei, DNR ir RNR būtinos medžiagos

Gerai žinome, kad vandenį, ar bent didžiąją jo dalį, į Žemę atnešė asteroidai ir kometos. Manoma, kad mažųjų kūnų smūgiai Žemėje pasėjo ir įvairių organinių junginių, įskaitant gyvybei būtinus, pavyzdžiui aminorūgštis. Meteorituose jų tikrai randama, bet negalime būti tikri, ar šie junginiai juose buvo dar kosmose, ar pateko jau nukritus į Žemę.

Daug patikimesnį rezultatą gali duoti saugiai ir steriliai iš kosmoso pargabentų asteroidų mėginių analizė. Tokią jau pusantrų metų daro mokslininkai visame pasaulyje, nagrinėjantys asteroido Bennu mėginius.

Dabar paskelbti du išsamūs tyrimai, rodantys, kad Bennu tikrai yra įvairios organikos ir kad asteroido uolienos formavosi vandeningoje aplinkoje. Pirmajame tyrime, nagrinėdami keliolika miligramų dulkių, tyrėjai nustatė jose esant daugybę – apie dešimt tūkstančių – skirtingų azoto turinčių molekulių.

Tarp jų buvo įvairių aminorūgščių (net 14 iš 20 reikalingų Žemės gyvybei) bei visos penkios nukleobazės, naudojamos DNR ir RNR gamybai – adeninas, citozinas, guaninas, timinas ir uracilas. Įdomu, kad chiralinės molekulės – tos, kurių veidrodiniai atspindžiai nėra identiški – buvo pasiskirsčiusios daugmaž tolygiai tarp „kairiarankių ir dešiniarankių“. Žemės gyvybė visada naudoja tik vieną iš dviejų atmainų, taigi buvo manoma, kad šių molekulių į Žemę atkeliavo labai skirtingi kiekiai.

Visgi Bennu sudėtis rodo priešingai. Molekulių gausa ir skirtingų rūšių gausos santykiai rodo, kad jos greičiausia formavosi žemoje temperatūroje, daug amoniako turinčioje aplinkoje. Iš to galima spręsti, kad Bennu motininis kūnas formavosi toli nuo Saulės, kur amoniakas stingsta į ledą ir gali prisijungti prie augančių asteroidų.

Antrajame tyrime buvo tiriamos natrio turinčios druskos. Dulkėse jų aptikta labai įvairių – fosfatų, karbonatų, sulfatų, chloridų ir fluoridų. Kiekvienos druskos tirpumas vandenyje skiriasi, taigi jų visų egzistavimas leidžia spręsti, kad vanduo Bennu motininiame kūne garavo po truputį.

Taip susidarė sąlygos nusėsti vis skirtingiems junginiams. Panaši druskų įvairovė randama kai kur Žemėje, be to, greičiausią panašios sąlygos egzistuoja po Cereros paviršiumi ir kai kuriuose palydovuose išorinėje Saulės sistemos dalyje. Geresnis supratimas apie Bennu sandarą padės planuojant ateities misijas į šiuos kūnus ir gyvybei tinkamų sąlygų, ar net pačios gyvybės, paieškas juose.

Tyrimo rezultatai publikuojami dviejuose straipsniuose: organika – Nature Astronomy, garavimas – Nature.