Šiuos mėginius 2020 metų pabaigoje į Žemę parskraidino Japonijos zondas Hayabusa2. 5,4 gramo dulkių ir grumstų padalinti tyrimų grupėms visame pasaulyje, o dabar viena jų pranešė dešimties miligramų mėginyje aptikę nukleobazių. Analizei reikėjo mėginį ištirpinti karštame vandenyje, o vėliau paveikti rūgštimi, kuri išvalė įvairias priemaišas.
Tuomet labai jautriais prietaisais ištirta likusių molekulių struktūra atskleidė uracilo egzistavimą. Uracilas bei kitos nukleobazės seniau buvo aptiktos meteorituose, bet mokslininkai negalėjo būti tikri, ar tai nėra žemiškų mikroorganizmų tarša.
Meteoritas sąveikauja tiek su atmosfera, tiek su biosfera aplink nukritimo vietą, taigi nežinia, kiek gali prisirinkti papildomų medžiagų iki yra atrandamas ir nugabenamas į laboratoriją.
Ryugu mėginiai su Žemės organizmais nesąveikavo, taigi atradimas išsklaido šią abejonę. Jis patvirtina daugelio mokslininkų palaikomą hipotezę, jog bent dalis sudėtingų gyvybei reikalingų molekulių susiformavo ne Žemėje, bet kosmose – tarpžvaigždinėje terpėje, asteroiduose ar kometose.
Į Žemę juos vėliau atnešė tie patys asteroidai ir kometos. Vis geriau suprasdami šiuos procesus artėjame ir prie galutinio paaiškinimo, kaip Žemėje prasidėjo gyvybė.
Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Communications.