XIX a. vilą supančioje sodyboje jis atgaivino „Ottofile“ (aštuonių grūdų eilių) kukurūzų, iš kurių gaminama polenta, auginimą. „Ottofile“ kukurūzų, kurie yra tipiški šiam regionui ir kurių grūdai pasižymi raudonai oranžine spalva bei kreminiu skoniu, nuo pat Antrojo pasaulinio karo dėl konkurencijos su kitomis kukurūzų rūšimis buvo ant išnykimo ribos.
Teigiamas pokytis
A. Mossino yra nevyriausybinės organizacijos PIAM, padedančios integruotis pabėgėliams Italijos visuomenėje, direktorius. Ši organizacija dalyvavo iš ES lėšų finansuojamame projekte, kuriuo buvo siekiama atgaivinti kaimo vietoves pasitelkus vietinį paveldą.
„Tai buvo puiki galimybė ir regionui, ir pabėgėliams, – pasakojo A. Mossino. – Ji padėjo vietos gyventojams teigiamai pažvelgti į imigrantus.“
Beveik trečdalis visų ES gyventojų gyvena kaimo vietovėse, kurių privalumas yra ramybė ir artumas su gamta, tai, ko paprastai negali pasiūlyti gyvenimas mieste.
Tačiau kaimo vietovės susiduria su bauginančiais sunkumais, įskaitant gyventojų skaičiaus mažėjimą, ypač dėl to, kad jaunimas išvyksta gyventi kitur, ieškodamas geresnių darbo galimybių.
Gyventojų skaičius Europos kaimo vietovėse mažėja jau ne vieną dešimtmetį; numatoma, kad iki 2050 m. kaimo vietovės neteks dar 8 milijonų gyventojų.
Dėl to šioms vietovėms neretai būdingas gyventojų senėjimas ir pagrindinių institucijų bei viešųjų paslaugų trūkumas.
„Dauguma mūsų gyventojų yra vyresnio amžiaus, o jaunimas išvažiuoja, nes mes negalime jiems pasiūlyti tokių dalykų kaip universitetas,“ – aiškino A. Mossino, kuris gimė ir užaugo Astyje ir yra kilęs iš ūkininkų šeimos.
Šviesesnė perspektyva
Europos mokslinių tyrimų iniciatyvos ėmė domėtis žemės ūkiu ir kultūros paveldu kaip priemonėmis, galinčiomis padėti pakeisti šią bendrąją tendenciją ir pasiūlyti kaimo regionams geresnes ekonomines bei socialines perspektyvas.
Žemės ūkio srityje buvo imtasi pastangų siekiant padėti jaunimui pradėti savo verslą, taip pat ir bendradarbiaujant su vyresniais ūkininkais.
Kalbant apie kultūros paveldą, buvo bandoma pasinaudoti vietos galimybėmis tokiose srityse kaip menas, festivaliai, maistas, lankytinos vietos ir kelionės, nes būtent tai leidžia pademonstruoti turtingą Europos istoriją ir įvairovę.
Įtakos turėjo ir migracija, kaip parodė ES projektas, kuriame dalyvavo A. Mossino. Iniciatyva pavadinimu „Ruritage“ buvo vykdoma ketverius metus iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio.
A. Mossino ir jo kolegos surengė mokymus beveik 50 pabėgėlių iš Afrikos, kurie padėjo remontuoti apleistą vilą Quaglina – buvusį vienuolyną, priklausiusį Šv. Juozapo ordino vienuoliams. Pastate buvo įrengti svečių kambariai ir renginiams skirtos erdvės.
Po to komanda dirbo greta įsikūrusiame ūkyje, kuris nuo laiko tapo vienu stambiausių „Ottofile“ kukurūzų augintojų šiame regione. Šios rūšies kukurūzų branduoliams būdingas kietas išorinis apvalkalas, o pavadinimas kilęs iš aštuonių (itališkai „otto“) grūdų eilių kiekvienoje burbuolėje.
Pasak A. Mossino, žemės ūkio darbai sudomino ir vietos gyventojus, kurie panoro daugiau sužinoti apie patį projektą ir jo rezultatus.
O pabėgėliams, dalyvaujantiems su vietos paveldu susijusiuose darbuose, buvo lengviau prisitaikyti prie bendruomenės ir likti gyventi Asčio regione. Dėl atvykėlių teko vėl atidaryti mokyklą ir pradėti teikti kitas viešąsias paslaugas.
Kaimo vietovių atgaivinimo modeliai
A. Mossino ir PIAM veikla pagal „Ruritage“ iniciatyvą tapo kaimo vietovės, suklestėjusios pasitelkus kultūros paveldą, modeliu, kurį galima pritaikyti kituose įvairių šalių regionuose.
Šiame projekte iš viso dalyvavo 19 regionų, pradedant Kiombra Portugalijoje ir baigiant Orlandu Norvegijoje. Savo patirtimi ir žiniomis jie pasidalijo su 24 kitomis kaimo bendruomenėmis iš visos Europos – nuo Galicijos Ispanijoje ir Polevajos Ukrainoje, – ir padėjo jiems kurti atgaivinimo strategijas.
„Paveldas gali tapti galingu tvaraus kaimo vietovių atgaivinimo varikliu,“ – aiškino Hanna Elisabet Åber, mokslinė bendradarbė iš Bolonijos universiteto Italijoje.
H. E. Åber buvo viena iš „Ruritage“ iniciatyvos vadovių; vienas iš šios iniciatyvos rezultatų buvo internetinė priemonė, kuri padeda kiekvienam regionui analizuoti savo teritorijas ir pasisemti įkvėpimo atgaivinimo iniciatyvoms.
„Pernelyg ilgai visą dėmesį skyrėme miestams, – sakė ji. – Juk iš tikrųjų mūsų ateitis yra kaime, kad ir kaip į tai pažiūrėsi.“
Įkvėpimas jaunimui
Kita mokslininkų grupė, kurią taip pat finansavo ES, ieškojo būdų, kuriais galėtų pritraukti jaunimą į Europos kaimo vietoves ir įtikintų juos likti ten gyventi ir dirbti. Ketverių metų trukmės projektas pavadinimu „Ruralization“ baigėsi 2023 m. balandžio mėnesį.
„Kaimo vietovių nuosmukis prasideda dėl galimybių stokos, – neabejoja Willem Korthals Altes. – Jaunimui patinka čia gyventi, tačiau nėra kaip užsidirbti pragyvenimui.“
K. Altes buvo šio projekto koordinatorius. Jis yra žemės plėtros profesorius Delfto technologijų universitete (Nyderlandai).
Jis įsitikinęs, kad dabartinį laipsnišką kaimo vietovių gyventojų skaičiaus mažėjimą galima įveikti naujajai kartai siūlant ekonomines ir socialines galimybes.
K. Altes ir jo kolegos teiravosi jaunimo apie tai, ką jie norėtų veikti, jeigu gyventų kaime, ir bandė padaryti taip, kad jų tikslai būtų įgyvendinami.
„Vis daugiau jaunuolių svajoja apie gyvenimą kaime, o ne mieste,“ – teigia jis.
Iš viso 23 organizacijos iš 12 šalių suvienijo savo pastangas, kad sukurtų strategijas, kurios padėtų stimuliuoti šį kartų atsinaujinimą ir pritrauktų į kaimo vietoves jaunimo. Tarp jų buvo tokios organizacijos kaip žemės ūkio mokslinių tyrimų agentūra „Teagasc“ iš Airijos, Turku universitetas iš Suomijos, Prancūzijos nacionalinis mokslinių tyrimų centras ir „Kulturland“ žemės ūkio kooperatyvas iš Vokietijos.
Ateities ūkininkai
„Ruralization“ padėjo identifikuoti kelis praktinius būdus, kuriais galima padėti žmonėms pradėti karjerą žemės ūkio srityje.
Daugiau kaip pusė ES ūkininkų yra vyresni nei 55 metų, artėja jų išėjimo į pensiją laikas, todėl jiems reikalinga jaunesnių žmonių pamaina.
Nors ES pagrindinė bendra žemės ūkio politika ir užtikrina jauniems ūkininkams įvairią paramą, įskaitant finansinę, mokslinių tyrimų projektai suteikia papildomų įžvalgų.
Imre Kováchas, Debreceno universiteto (Vengrija) sociologijos profesorius, šiame projekte vadovavo grupei, kuri apklausė jaunuosius ūkininkus iš 10 Europos šalių, kad geriau suprastų jų motyvaciją ir patiriamus sunkumus.
Pasirodė, kad didžiausia kliūtis buvo galimybė naudotis žeme.
„Daugumoje Europos šalių nebėra žemės, kurioje būtų galima ūkininkauti, o ir kainuoja ji daug,“ – pasakojo I. Kováchas.
Reaguodamos į tai, kelios „Ruralization“ dalyvavusios asociacijos padėjo žemės ūkiu norintiems užsiimti jauniems žmonėms rasti žemės, supažindindami juos su vyresnio amžiaus ūkininkais, kurie buvo pasirengę baigti ūkininkavimo veiklą.
Pagal šį projektą taip pat buvo išleistas vadovas su praktiniais pavyzdžiais, priemonėmis ir idėjomis, skirtas vietos įstaigoms, kad jos galėtų padėti jauniesiems ūkininkams.
Žalioji karta
Vykdant „Ruralization“ iniciatyvą buvo išsiaiškinta, kad jauniesiems Europos ūkininkams labiau rūpi aplinkos apsauga ir kad jie yra atviresni pažangių technologijų, tokių kaip palydovai, naudojimui nei jų vyresnieji kolegos.
„Jaunesniajai kartai rūpi ne tik pasipelnyti iš žemės ūkio; jie suinteresuoti tokiais iššūkiais kaip tvarumas ir aukštesnės kokybės maistas,“ – aiškino I. Kováchas.
Todėl, pasako jo, politikai neturėtų apsiriboti vien finansinės paramos siūlymu jauniesiems ūkininkams, tačiau galėtų jiems padėti dirbti tvariai.
„Ruritage“ iniciatyvos dalyviai, įskaitant A. Mossino iš Asčio, pritarė minčiai, kad pagalba kaimo vietovėms reiškia kur kas daugiau nei finansavimas.
„Politikai privalo suprasti, kad mums reikia ne tik pinigų, bet ir ilgalaikės perspektyvos bei laiko,“ – sakė jis.
Simonos Tindelli, „Ruritage“ iniciatyvos pagrindinės koordinatorės ir Bolonijos universiteto aplinkos inžinerijos profesorės, nuomone, į kaimo vietovių atgaivinimą būtina įtraukti pačias kaimo bendruomenes.
„Ieškant kelio tvarios plėtros link labai svarbu ne tik iš viršaus „nuleisti“ strategijas arba sprendimus, bet pradėti nuo vietinių sunkumų ir galimybių,“ – kalbėjo ji.
Šis straipsnis pirmą kartą buvo publikuotas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų žurnale „Horizon“.