„Sudarę šį žemėlapį, mes aptikome mažiau jungčių tarp hipokampo ir smegenų paviršinių sluoksnių, bet aptikome daugiau jungčių su vizualinio apdorojimo zonomis. Ir to mes nesitikėjome“, – teigė Sidnėjaus universiteto psichologas Marshalas Daltonas.
Nors mokslininkai vis dar kelia klausimus apie tikslią hipokampo srities paskirtį mūsų atminties funkcijoje, neurologai tikina, kad ši smegenų dalis yra atminties konstravimo ir nuspėjimo funkcijos integravimo pagrindas, kuris leidžia mums įsivaizduoti ir priimti ateities sprendimus.
Be to, mokslininkai, sužinoję kaip veikia hipokampo smegenų sritis, saveikaudama su kitomis smegenų zonomis, tikisi suprasti, kodėl bėgant metams žmogaus atmintis ima prastėti.
Smegenų žemėlapį mokslininkai sudarė pasinaudoję taip vadinamu difuzijos svertiniu atvaizdavimu – magnetinio rezonanso tomografijos atmaina, kurioje pasitelkiama vandens mokelulių difuzija audiniuose, kurio metu sudaromas kontrastas.
Taip M. Daltonas su kolegomis mokslininkais sukūrė aukštos rezoliucijos žemėlapį, kuriame pavaizduotos jungtys tarp hipokampo ir smegenų žievės. Tyrimo metu buvo skenuojamos septynių gyvų moterų (iki 35 metų amžiaus) smegenys.
„Mes sukūrėme visiškai naują metodą, kuris mums patvirtino, kur ir kaip su hipokampu yra susijungusios skirtingos smegenų zonos. Iki šiol toks tyrimas nebuvo atliktas su gyvomis žmogaus smegenimis. Tačiau tai, ką padarėme, leidžia mums kur kas detaliau pamatyti baltosios medžiagos tinklus, kurie yra esminės komunikacinės magistralės tarp skirtingų smegenų dalių“, – teigė M. Daltonas.
Be to, mokslininkai ištyrė, kad hipokampo sritis turi skirtingus duomenų perdavimo tinklus, kurie susiję su specifinėmis smegenų žievės zonomis. Ankstensės mokslininkų žinios apie šias jungtis buvo gautos iš primatų smegenų pjūvių ir, anot mokslininkų, gautas smegenų žemėlapis iš esmės sutampa su ankstesniais tyrimais. Vis dėlto, atliekant nežmoginių primatų pomirtinę smegenų analizę galima tyrinėti tik iki ląstelių lygmens.
Tačiau dabar mokslininkai atrado daug didesnį pačių jungčių kiekį su vizualios informacijos apdorojimo smegenų sritimi ir mažiau jungčių su smegenų žieve.
„Taigi, žmogaus hipokampas iš tiesų turi mažiau jungčių su smegenų žieve, nei mes tikėjomės, tačiau gerokai daugiau jungčių su vizualaus suvokimo smegenų sritimi. Tai svarbus atradimas, kuris paaiškina, kad hipokampas atlieka ne tik svarbią atminties funkciją, bet dalyvauja vaizduotėje bei gebėjime mintyse kurti vaizdus“, – reziumavo M. Daltonas.
Anot mokslininkų, šis atradimas gali paaiškinti, kodėl žmonės pasižymi kūrybiškumu ir lakia fantazija. „Vis dėlto, tai yra tam tikra mįslė – visko mes dar tiesiog nežinome. Tačiau mums patinka galvosūkiai ir mes juos toliau tirsime“, – teigė M. Daltonas.
Tyrimas publikuotas moksliniame žurnale eLife.
Šaltiniai:
https://elifesciences.org/articles/76143
