Asteroidų mėginių analizė – puikus būdas išsiaiškinti, kaip gi Saulės sistema formavosi. Dabar paskelbta pirma tokia analizė, skirta asteroidui Ryugu. Jį tyrinėjo Japonijos zondas Hayabusa2 ir prieš porą metų grąžino į Žemę indą su paviršiaus mėginiais.
Naujojo tyrimo autoriai išnagrinėjo 17 mėginių, kurių skersmuo siekia nuo vieno iki aštuonių milimetrų. Iš viso ištirta kiek daugiau nei penki gramai akmenukų. Juose aptikti pirotito (geležies sulfido) kristalai su gazuoto vandens inkliuzais.
Vanduo, o ypač jame ištirpęs anglies dvideginis rodo, kad asteroidas – tiksliau, jo motininis kūnas, nuo kurio Ryugu vėliau atskilo – formavosi toli nuo Saulės. Tik ten vanduo ir anglies dvideginis galėjo sustingti į ledą ir tapti mažų kietų kūnų dalimi.
Vandenyje dar rasta įvairių druskų ir organinių junginių. Darant prielaidą, kad Ryugu atspindi tipinę asteroidų sandarą, galima teigti, jog į Žemę vandenį atnešę asteroidai kartu praturtino mūsų planetą ir organiniais junginiais, kurie galėjo duoti pradžią gyvybei.
Taip pat mėginiuose beveik nerasta darinių, kurių formavimuisi reikalingos aukštos temperatūros, pavyzdžiui chondrulių (mažų kietų rutuliukų) ar kalcio ir aliuminio gausių inkliuzų. Iš kitos pusės, didelė dalis mineralų yra filosilikatai ir karbonatai.
Abu junginių tipai formuojasi žemos temperatūros šarminėje drėgnoje terpėje, kur vandens mažiau nei uolienų. Dar junginiuose aptikta olivino, pirokseno, amorfinių silikatų, kalcito ir fosfido.
Remdamiesi visų mineralų savybėmis, tyrėjai daro išvadą, kad asteroido motininis kūnas susiformavo praėjus maždaug dviem milijonams metų po Saulės sistemos formavimosi pradžios, taigi panašiu metu ar net kiek anksčiau, nei planetos. Iš tokių uolienų galėjo formuotis ir uolinės planetų dalys.
Tyrimo rezultatai publikuojami Science.