Nobelio premija šis mokslininkas pagerbtas už receptorių, sujungtų su G baltymu (angl. G-protein-coupled receptors, GPCR), tyrimus.
Ketvirtą kartą „Life Sciences Baltics“ renginį organizuojančios agentūros „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė džiaugiasi, kad į forumą atvyksta talentingas mokslininkas, kurio darbai įkvėpė svarbius pokyčius farmacijos srityje.
„Profesorius Kobilka turėjo pademonstruoti nepaprastą aistrą ir pastangas, kad įgyvendintų užsibrėžtus tikslus. Nobelio premijos laureato mokslinė kelionė gali įkvėpti ir mūsų mokslininkus ir paskatinti verslą aktyviau bendradarbiauti su akademine bendruomene kartu ieškant inovatyvių sprendimų“, – sako D. Kleponė.
Prof. B. Kobilka Nobelio premiją 2012 metais pasidalijo su kitu amerikiečiu Robertu Lefkowitzu, Djuko universiteto medicinos ir biochemijos profesoriumi.
Prof. B. Kobilka pradėjo dirbti R. Lefkowitzo laboratorijoje 1984 m. Jis sutelkė dėmesį į epinfrenų, dar vadinamo beta-adrenerginiu, receptorių tyrimus. Mokslininkui pavyko izoliuoti geną, kuris koduoja beta-andrenerginį receptorių. Šis tyrimas leido suvokti, kad egzistuoja šeima receptorių, kurie galimai panašiai veikia ir atrodo.
Šiuo metu yra nustatyta apie 1 tūkst. receptorių, žinomų kaip receptorių, sujungtų su G baltymu. Šie receptoriai yra ląstelės paviršiaus membranoje ir jų pagrindinė funkcija yra perduoti išorinio pasaulio signalus ląstelės vidui. Šie receptoriai jungiasi prie specifinių signalų, tokių kaip hormonai, ir dėl šios sąveikos jų forma pasikeičia. Tada aktyvinamos daugybė naujų molekulių – G proteinų, kurie ląstelės viduje katalizuoja tam tikras reakcijas.
Receptoriai, sujungti su G baltymu, yra labai svarbūs normaliai ląstelių veiklai, be to, jie yra apie 40 proc. vaistinių preparatų taikinys.
2011 m. B. Kobilka atkūrė ir erdvinę šių receptorių struktūrą – tai itin svarbu siekiant suprasti, kaip šiuos receptorius galima sukontroliuoti. Tyrimų rezultatai atveria galimybes farmacijos kompanijoms kurti dar efektyvesnius vaistus. Žinant, kaip atrodo skirtingų receptorių, sujungtų su G baltymais, struktūros, galima ieškoti tų medžiagų, kurios veikia tik tam tikrus G baltymus. Dauguma vaistų daro poveikį keliems G baltymu sujungtiems receptoriams iš karto, ir tai gali sukelti nepageidaujamų šalutinių reiškinių.
Prof. B. Kobilka gimė Minesotoje, Jeilio medicinos mokykloje įgijo daktaro laipsnį, o praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje kartu su R. Lefkowitzu atliko Nobelio premijos vertus tyrimus.
Rugsėjį Vilniuje, tarptautiniame gyvybės forume „Life Sciences Baltics“, dalyvaus apie 1,5 tūkst. gyvybės mokslų ekspertų iš viso pasaulio. Tai didžiausias šios srities renginys Baltijos ir Šiaurės šalyse.
Forume įžvalgomis dalinsis ir aptars naujausias tendencijas 3D spausdinimo, imunoterapijos, kamieninių ląstelių, personalizuotos medicinos, lazerių taikymo medicinoje, e-sveikatos sprendimų ir kitose srityse per 60 pripažintų pranešėjų iš Jungtinių Valstijų, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Izraelio, Norvegijos ir kitų šalių.
