NASA pradėjo bendradarbiavimą su daugybe bendrovių ir plėtoja projektus, skirtus pažangių kosminių technologijų kūrimui – taip pat ir didesnį greitį išvystančių reaktyvinių galios agregatų projektavimui. Daug dėmesio teikiama ir projektams, kurių tikslas – gerinti žmogaus gyvenimo sąlygas kosmose – erdvėlaiviuose bei nedideliuose Saulės sistemos palydovuose. Taip planuojama plėtoti tolimojo kosmoso tyrimus.
Apie „Vasmir“ variklius pasaulis pirmąkart sužinojo prieš šešerius metus, 2009 m., kai buvo paskelbta, kad jie gali drastiškai sutrumpinti kelionę į Marsą – nuo keliolikos mėnesių iki kelių savaičių. Tiesa, varikliams gali reikėti branduolinės energijos šaltinio. Kadangi 2013 m. atlikti šio variklio bandymai buvo sėkmingi, NASA rimtai svarsto galimybę naudoti juos ateities misijai į Marsą.
„Esame sujaudinti šio pranešimo ir didžiuojamės galėdami bendradarbiauti su NASA įgyvendinant paskutinius šio projekto etapus, – pranešime spaudai išdėstė „Ad Astra“ vadovas dr. Franklinas Changas Diazas. – Tikimės labai vaisingo ir sėkmingo bendradarbiavimo – kartu mes ištobulinsime technologiją taip, kad ji būtų paruošta skrydžiui.“
Per artimiausius trejus metus NASA bendrovei skirs 10 mln. JAV dolerių – kad variklis būtų beveik paruoštas skrydžiui į kosmosą. Užsibrėžtų tikslų planuojama pasiekti demonstruojant naujo raketinio variklio prototipo VX-200-SS veikimą. Toks variklis be pertraukos riaumos daugiau kaip 100 valandų.
Plėtodama šią ir kitas technologijas, NASA siekia paskatinti kosmoso tyrimų Mėnulyje ir Marse progresą.
„Komerciniai partneriai buvo pasirinkti pagal jų technines galimybes ištobulinti esmines technologijas ir vadovaujantis tiek privataus sektoriaus, tiek vyriausybės įsipareigojimais, - pareiškė NASA pilotuojamų misijų štabo atstovas Williamas Gerstermaieris. – Šios technologijos atvers galimybes žmonijai skverbtis į atokesnes Saulės sistemos gelmes.“
Trys pažangių reaktyvinių elektrinių variklių projektai, įskaitant „Vasimr“, leis sukurti variklius, kurių galios spektras sieks nuo 50 iki 300 kilovatų. Palyginimui, dabartinis reaktyvinis elektrinis variklis, kurį naudoja NASA (pvz., zondo „Dawn“ joninis variklis) pasižymi mažesne nei 5 kilovatų galia.
Dar septynios bendrovės buvo pasirinktos projektuoti astronautų gyvenamąsias patalpas tiek keliaujant į Marsą, tiek jį pasiekus. Kapsule „Orion“ astronautai pakils nuo Žemės ir ant jos nusileis. Įgula joje gali išbūti tik nuo 4 iki 21 paros. Kelionės į Marsą metu (o ji, kaip buvo tikimasi iki šiol, gali trukti nuo kelių mėnesių iki 3 metų) astronautams reikės didesnio ir patogesnio būsto. NASA tikisi, kad vienas iš septynių finansuojamų projektų bus realizuotas misijoje į Marsą.
NASA prašo privačių bendrovių kurti kosmines kapsules, kuriose įgula galėtų išbūti nuo 4 iki 60 parų, darbuojantis erdvėje tarp Žemės ir Mėnulio – su galimybe tokias kapsules adaptuoti ir misijoms į Marsą. Viena iš pasirinktų bendrovių („Bigelow Aerospace“) kuria pripučiamą gyvenamąjį modulį. Bandomasis jo prototipas prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS) bus prijungtas 2018 m.
