Bepilotė 8,5 tonas sverianti „Tiangong-1“ kosmoso laboratorija padės išbandyti technologijas, kurias Kinija ketina pritaikyti kurdama nuosavą kosmoso tyrimų stotį – ją ketinama baigti 2020 metais. Kosmoso laboratorija bus ir bepiločio „Shenzhou 8“ erdvėlaivio kelionės tikslas. Šis erdvėlaivis bus parengtas jau 2011 metų pabaigoje.
Jeigu „Tiangong-1“ misija bus sėkminga, Kinijos astronautai į „Tiangong-1“ galės skristi jau kitais metais. Jeigu viskas vyks pagal planą, astronautai kosmoso laboratorijoje nuolat vykdys tyrimus.
Ekspertai teigia, jog jeigu Kinijai pavyks įrodyti, kad ši susijungimo kosmose sistema veikia, galbūt netgi bus svarstoma galimybė susijungti ir su Tarptautine kosmine stotimi. Ambicinga kosmoso programa – nuolat tobulėjančios Kinijos technologinės kompetencijos simbolis.
„Tiangong-1“ kosmoso laboratorija bus paleista prieš pat Kinijos nacionalinės dienos renginius, vyksiančius spalio 1 dieną.
Misija atidėliojama jau kelias savaites. Ekspertai teigia, jog kosmoso laboratoriją paleisti į kosmosą trukdė nebaigti darbai paleidimo aikštelėje Gobi dykumoje. Paleidimo aikštelės vadovas sakė, kad prieš kosmoso laboratorijos paleidimą buvo būtina atlikti „170 patobulinimų“.
Kinijai kosmoso tyrimų srityje entuziastingai konkuruojant su Indija ir Japonija, JAV ir Rusija šiuo metu didelių ambicijų šioje sferoje neturi.
JAV teigia naujos raketos nebandysianti iki pat 2017 metų, o Rusija teigia, kad astronautų pilotuojama misija kosmose nebėra prioritetas.
Kinija – trečioji pasaulio valstybė, savo astronautą išsiuntusi į atvirą kosmosą. Tai buvo įvykdyta 2008 metais. Kitais metais Kinija planuoja Mėnulyje nutupdyti bepilotį kosminį laivą. Žmonų į Mėnulį Pekinas planuoja išsiųsti 2020 metais – praėjus nebeik 50 metų nuo tada, kai tai padarė Amerika.
