Harvardo universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad fizinis aktyvumas yra raktas į sveiką žmogaus senėjimą. Jų manymu, fizinis aktyvumas atima energiją iš žalingų procesų ir paskiria ją naudingiems. Pavyzdžiui, metabolizmui reguliuoti. Fizinis aktyvumas ir vyresniame amžiuje saugo nuo širdies bei kraujagyslių ligų, antrojo tipo diabeto ir net kai kurių rūšių vėžio.
Kodėl mokslininkai taip mano? Dauguma beždžionių gamtoje nesulaukia ir 40 metų amžiaus. Tiesą sakant, dauguma moteriškos lyties primatų neišgyvena net menopauzės laikotarpio. Tačiau priešingai, nei mano daugelis, laukinės beždžionės nėra labai aktyvios. Dauguma žmonių aktyvesni už didžiąją dalį beždžionių, nes mes nuolat kur nors einame.
Mokslininkai mano, kad žmogus evoliucionuodamas išsivystė būti fiziškai aktyvesnis ir gyventi ilgiau. Šie du žmogaus biologijos bruožai, mokslininkų manymu, išsivystė kartu ir yra neatskiriami.
Medžiotojai ir rinkėjai per dieną judėdavo po maždaug 135 minutes. Tai – labai daug fizinio aktyvumo, šių pirmykščių bendruomenių nariai judėdavo 6–10 kartų daugiau nei mes dabar. Daug jų mirdavo nuo ligų, nes modernios medicinos nebuvo. Tačiau tie, kurie sulaukdavo lytinės brandos, įprastai gyvendavo po maždaug 7 dešimtmečius. Ir ilgiau likdavo sveiki.
Dėl to mokslininkai mano, kad fizinis aktyvumas yra pagrindinis raktas į sveiką senėjimą. Duomenys rodo, kad fizinis aktyvumas atima energiją iš potencialiai žalingų procesų. Pavyzdžiui, riebalų kaupimo. Ta energija tuomet paskiriama naudingiems procesams – pavyzdžiui, stabdomi uždegimai ir stiprinami raumenys. Be to, mankštinantis gerėja kraujotaka, organizmas išskiria antioksidantų, gerėja nuotaika.
Nors jauni žmonės įprastai yra fiziškai aktyvūs, vyresni dažnai įleidžia šaknis į sofas, ypač jei turi sąnarių problemų. Mokslininkai pataria išlaikyti santykinai aukštą fizinio aktyvumo lygį – sportuoti naudinga visiems, bet ypač tiems, kurie nori atbaidyti senatvines problemas.
Šaltinis – https://www.pnas.org/content/118/50/e2107621118.
