Profesorė dr. Vilmantė Pakalniškienė pabrėžia, kad gyvūnų asistuojamoji terapija yra alternatyvus arba pagalbinis gydymo arba reabilitacijos būdas, kuris negali pakeisti medikamentinio arba chirurginio gydymo būdo. „Jis gali būti šalia, kad žmogus būtų labiau motyvuotas kažkokiam kitam gydymui“, – sako profesorė.
V. Pakalniškienė priduria, kad „terapiją vykdo ne gyvūnas, o žmogus, kuriam gyvūnas asistuoja“. Gyvūnų asistuojamoji terapija nuo kitų terapijų skiriasi tuo, kad specialisto pasirinkimas į pagalbą pasitelkti gyvūną pacientui arba klientui padeda greičiau sveikti ir jaustis geriau.
LSMU mokslininkė Ugnė Nedzinskaitė sako, kad labai svarbi gyvūnų asistuojamosios terapijos sąlygą yra pozityvus santykis tarp žmogaus ir gyvūno. „Svarbu, kad ir gyvūnas ir žmogus bendrautų savo noru, kai ir gyvūno, ir žmogaus poreikiai yra suprasti, nėra naudojama jokios formos prievartą“, – teigia U. Nedzinskaitė.