Gyvūnų terapijos poveikis žmonėms įrodytas tyrimais: profesorė Pakalniškienė paaiškino, kam to labiausiai reikia

Oficialiai Lietuvoje šiuo metu yra įteisintos trys gyvūnų asistuojamosios terapijos rūšis: kaniterapija (šunys), hipoterapija (žirgai) ir delfinų asistuojamoji terapija. Kitose pasaulio šalyse tokio tipo terapijos metu asistuoti gali ir kiti gyvūnai – katės, jūrų kiaulytės, taip pat ir ūkio gyvūnai, pavyzdžiui, karvės, triušiai, ožkos, paukščiai ir kt. Kai kuriais atvejais asistuoti gali ir keli gyvūnai vienu metu. Žmogaus motyvacija terapijos metu kyla ir yra didesnė, kai jos metu dalyvauja ir gyvūnas.

Profesorė dr. Vilmantė Pakalniškienė pabrėžia, kad gyvūnų asistuojamoji terapija yra alternatyvus arba pagalbinis gydymo arba reabilitacijos būdas, kuris negali pakeisti medikamentinio arba chirurginio gydymo būdo. „Jis gali būti šalia, kad žmogus būtų labiau motyvuotas kažkokiam kitam gydymui“, – sako profesorė.

V. Pakalniškienė priduria, kad „terapiją vykdo ne gyvūnas, o žmogus, kuriam gyvūnas asistuoja“. Gyvūnų asistuojamoji terapija nuo kitų terapijų skiriasi tuo, kad specialisto pasirinkimas į pagalbą pasitelkti gyvūną pacientui arba klientui padeda greičiau sveikti ir jaustis geriau.

LSMU mokslininkė Ugnė Nedzinskaitė sako, kad labai svarbi gyvūnų asistuojamosios terapijos sąlygą yra pozityvus santykis tarp žmogaus ir gyvūno. „Svarbu, kad ir gyvūnas ir žmogus bendrautų savo noru, kai ir gyvūno, ir žmogaus poreikiai yra suprasti, nėra naudojama jokios formos prievartą“, – teigia U. Nedzinskaitė.