Nuo 1980 metų Kaune gyvenantis Nilo krokodilas yra įtrauktas į Tarptautinę raudonąją knygą, todėl jis gali būti apgyvendintas tik specializuotoje gyvūnų laikymo įstaigoje. Zoologijos sodo darbuotojai vylėsi, kad Geną priims pasisvečiuoti Lietuvos jūrų muziejus. Praėjusių metų rudenį krokodilu besirūpinantys sodo darbuotojai paskambino į šį garsiausią uostamiesčio muziejų, tačiau jiems buvo atsakyta, kad dėl vietos stokos apgyvendinti krokodilo jie negalį.
“Kauno dienai” susisiekus su Lietuvos jūrų muziejaus atstovais, atsakymas buvo suteikiantis vilčių: “Į mus niekas nesikreipė su prašymu priglausti krokodilą. Jei kreiptųsi, svarstytume tokią galimybę. Esame turėję mažų krokodilų”, - teigė Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nika Puteikienė.
Vėliau Jūrų muziejaus akvariumo vedėjas Saulius Karalius patikslino, kad priimti maždaug dviejų metrų ilgio krokodilą jų įstaiga neturi galimybių, nes tokiam gyvūnui reikalingas ne tik atitinkamo dydžio baseinas, bet ir tropinis režimas.
“Gal Rygos zoologijos sodas priimtų?” - svarstė S.Karaliaus. Beje, kitais metais numatoma rekonstruoti Jūrų muziejaus akvariumą, darbuotojai jau suka galvas, kur laikinai apgyvendinti laikomas žuvis.
Kitam Lietuvos zoologijos sodo plėšrūnui - tigrui Mirgiui labiau pasisekė. Kol jam bus pastatytas naujas voljeras, jis vieši Rygos zoologijos sode. Beveik 1,5 mln. litų šiems darbams skyrė Vyriausybė. Tai, ko gero, vienintelė ženkli pastarojo meto valstybinė injekcija į šalies zoologijos sodo gyvūnų gyvenimo sąlygų gerinimą.
Vyriausybės pernai skirti beveik 3,3 mln. litų ištirpo tenkinant kasdienes išlaidas: augintinių šėrimui, gydymui, darbuotojų atlyginimams. Šioms reikmėms taip pat buvo išleista dalis už bilietus surinktų lėšų, kurių pernai buvo gauta beveik milijonas litų. Ilgalaikio turto remontui įstaiga pernai įstengė skirti 212,2 tūkst. litų. Jų užteko tik avariniams darbams - tvoroje atsiradusiai skylei suvirinti ir panašiai. Tiesa, pernai už Vyriausybės skirtus 845 tūkst. litų Zoologijos sode įvestas dujinis šildymas, iki tol jis buvo šildomas malkomis.
Iš rėmėjų - beveik 60 tūkst. litų
Daugumos Zoologijos sodo augintinių namai statyti kone prieš pusšimtį metų. Kiek labiau pasisekė kelioms dešimtims gyvūnų - jų voljerai šiek tiek patobulinti privačių rėmėjų rūpesčiu. Pernai didžiausią paramą - 40 tūkst. litų skyrė bendrovė “Teo”. Pradėjusi reklamuoti savo prekinį ženklą “Zebra”, ji parėmė zebrus. Iš kitų įmonių surinkta tik 3,8 tūkst. litų, dar už beveik tokią pat sumą gauta paramos natūra. 10,2 tūkst. litų Zoologijos sode veikiančiai zoologijos mokyklėlei gauta iš užsienio rėmėjų. 1,8 tūkst. litų paaukojo žmonės, nenorėję viešai skelbtis. Be to, pernai zoologijos sodui gyventojai skyrė pajamų mokesčio už beveik 37 tūkst. litų.
Zoologijos sodas turi keletą ilgalaikių rėmėjų, tačiau daugumos įmonių parama būna vienkartinė arba užtrunka vos kelerius metus. Privačių rėmėjų geros intencijos dažniausiai nelieka paslaptyje, nes bemaž prie kiekvieno remiamo gyvūno voljero kabo lentelės, tiesiogiai ar netiesiogiai nurodančios geradarį. Pavyzdžiui, gėrimo “Coca-Cola” atstovai parėmė baltąjį meškiną Kasparą. Šis gyvūnas yra “Coca-colos” reklamos herojus. Pieštą baltąją mešką, geriančią kokakolą, galima pamatyti ir Kasparo voljere, ir šalia jo, kur vasarą parduodami gaivieji gėrimai.
Kauno “Ąžuolo” katalikiškos mokyklos auklėtiniai - vieni ištikimiausių rėmėjų. Ši mokykla šešerius metus globoja Afrikos liūtų šeimyną. Vaikai kaip išgali padeda šiems gyvūnams, ypatingomis progomis papuošia liūtų narvą. Moksleivių sutaupytomis kukliomis lėšomis buvo padidintas voljeras, pakeistas žvyras.
Vaikščiojant po Zoologijos sodą galima pamatyti ne vieną užrašą, prašantį paaukoti gyvūnams trumpąja žinute, kurios kaina - 2 litai. Pasak R.Jautakienės, žiemą per mėnesį paaukojama keliasdešimt, vasaros metu - iki kelių šimtų litų.
Politikai nepasižymi dosnumu
Zoologijos sodo gyvūnų rėmimu prieš rinkimus susigundo ir kai kurios politinės partijos. Prieš 2002 metų pabaigoje vykusius šalies Prezidento rinkimus kandidato Rolando Pakso bendrapartiečiai liberaldemokratai keliais šimtais litų parėmė kilnųjį erelį Bertą. Zoologijos sodo darbuotojai netgi buvo paprašyti pervadinti erelį Rolandu. Berto tuometinis aprūdijęs voljeras ilgai laikė rėmėjų lentelę, bet išvaizdos nepakeitė.
Artėjant šių metų savivaldybių tarybų rinkimams, Zoologijos sode atsirado Naujosios sąjungos (socialliberalų) Kauno skyriaus lentelė, skelbianti, kad šie politikai globoja alpaką Lambę. Ši partija neskyrė jokios piniginės sumos, ji tik organizuoja talkas, kurių metų tvarkoma sodo teritorija.
Beje, bendrovė “PZU Lietuva” yra apdraudusi žirafas nuo susižalojimų bei mirties. Neseniai įvykęs incidentas žirafų voljere, kuomet į jį įlipo būrys jaunuolių ir viena mergina buvo sužalota, draudimo išmokos Zoologijos sodui neuždirbs. Mat žirafa minėto incidento metu buvo tik išgąsdinta, fiziškai nenukentėjo.
Pasak R.Jautakienės, naktinė viešnagė pas žirafą galėjo baigtis labai liūdnai tiek gyvūnui, tiek neprašytiems svečiams. Stresą patyrusi žirafa galėjo pradėti blaškytis ir susižaloti.
“Jei žirafa susilaužytų koją, ją reikėtų užmigdyti, tokiam gyvūnui niekas kojos negipsuotų”, - sako Zoologijos sodo atstovė.
Pasak jos, nuo žirafos nukentėjusi studentė atsipirko gana nesunkiai - laisvėje žirafos gali vienu kanopos smūgiu į galvą įveikti plėšrūną.