Į darbo grupę įtraukti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), Lietuvos gyvūnų globos draugijos ir Panevėžio skyriaus vadovai, veterinarijos gydytojas Kazimieras Paltarokas, verslininkas Jonas Katinas, Apskrities viršininko administracijos atstovai. Finansuoti privalo valdžia
Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas Benas Noreikis ragino problemą spręsti kompleksiškai, tai yra kartu spręsti valkataujančių gyvūnų gaudymą, jų laikymą, priežiūrą, naujų šeimininkų paiešką, utilizavimą ir taip toliau. Anot jo, globos namai gali būti privatūs, valstybiniai, įkurti bendromis lėšomis.
B.Noreikis akcentavo: pagal Prahos pavyzdį, efektyviausiai veikia valdžios įkurtos įstaigos, juolab kad valdžia visada bus atsakinga už valkataujančius gyvūnus ir už šios problemos sprendimą privalės mokėti. Svečias akcentavo, esą Lietuvoje valkataujančių šunų mažėja, tačiau susirūpinimą kelia katės, kurios šiltėjant orams veisiasi tiesiog prie konteinerių.
Panevėžio gyvūnų globos draugijos pirmininkė Rūta Liberienė paneigė svečio mintis, neva beglobių šunų mažėja. Anot jos, per 10 metų, kai Bernatoniuose veikė gyvūnų globos namai, per metus juose gyvendavo per 10 tūkstančių šunų.
Šunims - techninę apžiūrą
VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pareigas einantis Giedrius Blekaitis akcentavo: beglobiai gyvūnai yra ne vien Lietuvos, Europos, bet viso pasaulio problema. Ją spręsti privalo savivaldybės. Anot jo, Vilniuje įrengti modernūs gyvūnų globos namai, nemažai investuota, tačiau daug kas priklauso nuo jų sąveikos su veterinarijos gydytojais, nes ne visada galutinis tikslas turi būti gyvūno sunaikinimas.
B.Noreikio įsitikinimu, turi būti įvesta gyvūnų registracijos sistema. Šeimininkui užregistravus, pavyzdžiui, šunį ir sumokėjus metinį mokestį, būtų išduodamas žetonas. Visi matytų ir žinotų, kam gyvūnas priklauso. Be to, už surinktus mokesčius būtų išlaikomi gyvūnų globos namai. B.Noreikio teigimu, kaip automobiliams buvo įvesta techninė priežiūra, tokią ar panašią apžiūrą galima įteisinti ir gyvūnams: veterinarijos gydytojai už šias paslaugas surinktus mokesčius pervestų savivaldybei.
Apskrities viršininkė Gema Umbrasienė sakė, esą „Panevėžio specialaus autotransporto“ bendrovėje veikia gyvūnų globos namai, tačiau ten šunys net iš rajono nepriimami, o rajonuose tokių įstaigų išvis nėra. J.Katinas replikavo, kad į Panevėžio rajoną šungaudžiai važiuoja iš Alytaus.
Dirbdavo be atlygio
R.Liberienė akcentavo, jog Bernatoniuose daugiau gyvūnų globos namų nebebus. Anot Panevėžio gyvūnų globos draugijos pirmininkės, valdžios skiriamų pinigų šunims šerti užtekdavo vos 3-4 mėnesiams, o paskui patiems darbuotojams be atlygio tekdavo naudoti savas lėšas.
R.Liberienė akcentavo: artėjant vasarai sodininkai įsitaiso šunis, tačiau pasibaigus sezonui juos paleidžia likimo valiai ir jie tampa valkataujančiais. Norint steigti gyvūnų globos namus, iš pradžių reikėtų 10 voljerų su visa įranga, tai kainuotų 32 tūkstančius litų. „Reikia žemės, pastatų, atskirų priimamiems ir išleidžiamiems gyvūnams sutarčių su veterinarijos gydytojais“, - aiškino R.Liberienė.
Dar viena sąskaita
Galiausiai G.Umbrasienė pareiškė gyvūnų globos namų steigimo klausimą kelsianti Regiono plėtros tarybos posėdyje. Be to, tikimasi paskelbti gyvūnų globos namų steigimo banko sąskaitą. Į ją pinigus galėtų pervesti gyvūnų likimui neabejingi žmonės, įmonės.
