„Ilgą laiką gydytojai ignoravo mano simptomus, nes neatitikau profilio ir jie nesuprato, kaip stipriai sutrikęs miegas kenkia mano sveikatai“, – pasakoja C. Williams.
Kaip pagerinti miegą
20 metų patirtį šioje srityje turinti miego ekspertė dr. Erna Sif Arnardottir ieško būdų, kaip anksčiau atpažinti tokius pacientus, kaip C. Williams, ir veiksmingiau gydyti jų OMA.
„Problema ta, kad miegas yra gana nauja medicinos sritis ir, palyginti su kitomis sritimis, į ją ne visada žiūrima labai rimtai, – aiškina ji. – Apie miegą gydytojai paprastai mokosi 2–4 valandas, todėl, norėdami sužinoti daugiau, jie turi ir toliau mokytis baigę studijas.“
Tačiau miego sutrikimai gali turėti neproporcingai didelę įtaką žmogaus gyvenimui. Apskaičiuota, kad OMA serga apie 175 milijonai europiečių. Ji susijusi su įvairiais neigiamais padariniais sveikatai, įskaitant didesnę diabeto ir širdies ligų riziką ir lėtinį mieguistumą dieną, kuris gali turėti įtakos žmogaus gebėjimui gerai funkcionuoti kasdieniame gyvenime.
E. S. Arnardottir skeptiškai vertina dabartinį gydytojų požiūrį į miego sutrikimus. „Nuomonės yra gana įvairios, todėl mes norėtume, kad tai pasikeistų“, – teigia ji.
E. S. Arnardottir yra ES finansuojamo ketverių metų trukmės tarptautinio mokslinių tyrimų projekto „Sleep revolution“ pagrindinė tyrėja. Šiame 15 milijonų eurų vertės projekte, kuris baigsis 2025 m., dalyvauja 39 institucijos ir įmonės partnerės iš Europos ir Australijos, įskaitant Europos miego tyrimų draugiją ir Europos miego apnėjos duomenų bazę (ESADA). Jo tikslas – iš esmės pakeisti OMA diagnozavimą ir gydymą.
Būdama biomedicinos mokslininkė, E. S. Arnardottir tvirtai tiki, kad šiai sunkiai suvaldomai sveikatos problemai spręsti reikia pasitelkti naujų technologijų ir dirbtinio intelekto (DI) galią.
„Mūsų tikslas yra panaudoti dirbtinį intelektą vertinant miego apnėjos sunkumą ir pritaikant gydymą kiekvienam pacientui“, – teigia Reikjaviko universiteto Miego instituto direktorė ir Europos miego tyrimų draugijos sekretorė E. S. Arnardottir.
Sustoja kvėpavimas
OMA laikoma vidutinio sunkumo, kai naktį kvėpavimas trumpam sustoja daugiau kaip 15 kartų, o sunki – kai kvėpavimo sustojimai arba pauzės kartojasi kas antrą minutę ar dažniau. Šiai būklei būdingas kvėpavimo pauzes sukelia užsikimšę gerklės kanalai. Atsinaujinus oro srautui žmogus pradeda garsiai gaudyti orą, pasigirsta žiopčiojimas ir knarkimas.
„Ryte pabusdavau su skaudančia gerkle ir galva. Būdavau tokia išsekusi, kad kartais galėdavau užmigti tiesiog stovėdama“, – pasakoja C. Williams.
Toks išsekimas yra suprantamas. Per kiekvieną OMA epizodą žmogus trumpam pabunda, paprastai vėliau to neprisimindamas, todėl labai pablogėja jo miego kokybė ir gilumas.
Paprastai žmogus nesuvokia, kad pabudo iš miego (ir ne vieną kartą), todėl gali praeiti daug metų, kol jis kreipiasi į gydytoją. O kai taip nutinka, dažnai praeina daug laiko, kol jis patenka į specializuotą miego kliniką.
„Laukiančiųjų eilės į miego klinikas yra ilgos – kai kuriose ligoninėse net iki dvejų metų. Tai nepriimtina, žinant kokią rimtą grėsmę gali kelti miego apnėja“, – pažymi E. S. Arnardottir.
Diagnostika namuose
„Sleep revolution“ komanda tikisi paspartinti diagnozavimą naudodama technologijas, kad pažangesnius miego tyrimus būtų galima atlikti ne tik klinikoje, bet ir žmonių namuose. Tai palengvins jų atlikimą, padidins ekonomiškumą ir sutrumpins laukimo laiką, kol bus atliktas miego įvertinimas.
„Šiandien miego klinikose dirbama taip, tarsi vis dar naudotume popierinius įrašus – iš esmės tik skaičiuojama, kiek kartų sustoja žmogaus kvėpavimas“, – teigia E. S. Arnardottir. Šis rodiklis naudojamas OMA sunkumui nustatyti, neatsižvelgiant į fiziologinį šių kvėpavimo sustojimų poveikį, pavyzdžiui, fragmentišką miegą, mažesnį deguonies kiekį kraujyje ir stresą širdies ir kraujagyslių sistemai. Pasak jos, šis indeksas nepakankamai atspindi OMA sergančiųjų simptomus ir turi būti atnaujintas.
„Sleep revolution“ komanda šiuo metu išbando savarankiškai valdomą miego stebėjimo prietaisą, kurį pacientas gali nešioti namuose. Šis prietaisas tris naktis renka miego duomenis, kurie perduodami gydytojams, kad šie nuotoliniu būdu galėtų įvertinti paciento būklę ir ilgalaikę riziką sveikatai.
„Šio prietaiso, taip pat programėlės ir ilgesnį laiką nešiojamos apyrankės teikiami duomenys padės nuspėti individualią asmens riziką susirgti, – teigia tyrėja. – Esame įsitikinę, kad miego apnėja nėra vienodai pavojinga visiems – turime greitai nustatyti žmones, kuriems gresia didžiausia rizika, ir suteikti jiems prioritetinį gydymą.“
Šiuo metu tūkstantis pacientų iš visos Europos, kuriems įtariama OMA, klinikose ir namuose vertinami naudojant komandos įrangą.
Procesai pirmiausia buvo išbandyti Islandijoje, kur bandomieji pacientai tris mėnesius naudojosi programėle ir išmaniaisiais dėvimaisiais prietaisais. Vėliau viskas buvo išversta į 15 skirtingų kalbų ir išbandyta visoje Europoje – nuo Švedijos ir Rumunijos iki Graikijos, Turkijos, Norvegijos ir Estijos. Visi surinkti duomenys saugomi Islandijoje esančiame centriniame serveryje, kur su jais gali dirbti projekto partneriai.
Perkėlus diagnostiką iš ligoninės į namus, atsiranda galimybė atlikti kelių naktų analizę, kuri ligoninėje yra per brangi. Tokiu būdu galima nustatyti OMA sunkumo ir miego kokybės pokyčius skirtingomis naktimis ir stebėti natūralesnį žmonių miegą namuose.
Gydymo gerinimas
50 metų sulaukusi C. Williams jau žino, kad apnėja ji serga dėl paveldimo genetinio sutrikimo, vadinamo Ehlerso-Danloso sindromu, kuris dažna šios ligos priežastis. Dabar ji laikosi gydymo protokolo, kuris padeda išlaikyti gerą sveikatą.
Kad kvėpavimas nenutrūktų, naktį C. Williams naudoja nuolatinio teigiamo slėgio kvėpavimo takuose (CPAP) aparatą. Šis batų dėžutės dydžio prietaisas užtikrina pastovų oro srautą per veido kaukę. Tačiau ir jis turi trūkumų: jį nepatogu nešiotis, o kaukė gali pernelyg atsilaisvinti, nuslysti ir garsiai praleisti orą.
Būdama Europos plaučių fondo (organizacijos, kurios tikslas yra gerinti plaučių sveikatą skatinant gydytojus glaudžiau bendradarbiauti su pacientais) pacientų koordinatorė, C. Williams žino, kad daugelis apnėja sergančių žmonių nemėgsta CPAP aparato, o kai kurie net nusprendžia miegoti be jo, taip dar labiau rizikuodami savo sveikata.
Gyvensenos pokyčiai
Nutukimas ir miego apnėja yra glaudžiai susiję, todėl kita tyrėjų grupės strategijos dalis – gyvenimo būdo intervencijos, kuriomis siekiama padėti žmonėms sumažinti OMA sunkumą. „Norime, kad žmonės gautų labiau individualizuotą medicininį gydymą“, – teigia E. S. Arnardottir.
Eksperimentų metu pacientų, sergančių OMA, grupėms sporto ekspertas arba programėlė „Sleep revolution“ duoda nurodymus, kaip stiprinti raumenis, įskaitant burnos ir gerklės. Jiems taip pat patariama dėl mitybos, nes dėl viršsvorio gali susiaurėti kvėpavimo takai.
Tikimasi, kad nustatytomis intervencinėmis priemonėmis, padedančiomis mažinti simptomus ir OMA sunkumą, bus dalijamasi su gydytojais, kad jie galėtų greičiau pastebėti ir gydyti OMA.
„Liūdna tai, kad dažnai žmonės, kurie galiausiai gauna gydymą, miego apnėja serga jau daugelį metų, – aiškina E. S. Arnardottir. – Būtų kur kas geriau diagnozuoti šią ligą anksčiau.“
Šiame straipsnyje minėti tyrimai buvo finansuoti ES programos „Horizontas“ lėšomis. Kalbintų asmenų nuomonė nebūtinai atspindi Europos Komisijos nuomonę.
Straipsnis buvo publikuotas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų žurnale „Horizon“.