Tačiau yra kitas ginklas, kaltas dėl žymiai daugiau mirčių – jos skaičiuojamos milijonais. Tai Kalašnikovo automatas, paprastai žinomas kaip AK-47.
Šis ginklas buvo sukurtas slapta ir skirtas sovietų kariuomenei. Paskaičiuota, kad iki šiol yra pagaminta maždaug 100 milijonų AK-47 ir jo variantų.
Dabar AK-47 galima rasti visame pasaulyje, juos laiko ir daugelio Jungtinių Valstijų civilių gyventojų rankos. 2012-aisiais JAV civiliai įsigijo tiek pat AK-47, kiek ir Rusijos policija bei kariuomenė.
Indianos universiteto medicinos profesorius Richardas Gundermanas „Science Alert“ teigia, kad savo gydytojo praktikoje matė daugybę atveju, kaip šis ginklas gali suniokoti žmogaus kūną.
Kalašnikovo automato išradimas
Rusas Michailas Kalašnikovas jo pavarde pavadintą ginklą sukūrė XX a. viduryje. 1919-ųjų lapkričio 10-ąją gimęs M. Kalašnikovas Antrojo pasaulinio metu buvo Sovietų Sąjungos kariuomenės tankų mechanikas. Per Vokietijos invaziją į Sovietų Sąjungą 1941-aisiais M. Kalašnikovas buvo sužeistas.
Pamatęs, kokį pranašumą kovoje vokiečiams iš pradžių suteikė geresni šaunamieji ginklai, M. Kalašnikovas nutarė sukurti geresnį ginklą. Dar tebebūdamas kariuomenėje jis pagamino keletą modelių, kurie nusileido varžovų ginklams, kol galiausiai sukūrė pirmąjį AK-47.
Didžiausias M. Kalašnikovo išradimas – Kalašnikovo automatas, pirmą kartą pagamintas 1947-aisiais.
1949-aisiais AK-47 tapo Sovietų Sąjungos kariuomenės šaunamuoju ginklu. Vėliau ir kitų Varšuvos sutarties organizacijos šalių imtas naudoti ginklas greitai paplito pasaulyje, o tokiose tolimose šalyse kaip Vietnamas, Afganistanas, Kolumbija ir Mozambikas virto revoliucijos simboliu ir netgi atsidūrė ant Mozambiko vėliavos.
Per savo ilgą gyvenimą M. Kalašnikovas nesiliovė tobulinti klasikinį modelį. 1959-aisiais prasidėjo AKM – naujos automato versijos – gamyba. Frezuotas AK-47 uoksas buvo pakeistas pagamintu iš štampuojamo metalo, tad ginklas tapo lengvesnis, o jo gamyba pasidarė pigesnė.
M. Kalašnikovas taip pat sukūrė kulkosvaidį PK su šovinių juosta.
Patobulinti AK-47 tebegaminami daugelyje pasaulio šalių.
AK-47 privalumai
Kodėl AK-47 tapo tokią revoliuciją sukėlusiu ginklu?
Jo gamyba kainuoja pakankamai nebrangiai, jį lengva neštis, paprasta naudotis, jo maža atatranka. Ginklas taip pat garsėja legendiniu patikimumu sudėtingomis sąlygomis – nuo drėgnų džiunglių iki smėlio audrų Artimuosiuose Rytuose, jis puikiai veikia tiek šaltu, tiek karštu oru.
Be to, ginklas reikalauja palyginti nedaug priežiūros. Taip yra dėl didelio dujų stūmoklio ir didelių tarpų tarp atskirų judančių dalių – tai užkerta kelią užsikimšimui.
M. Kalašnikovas mėgdavo girtis ginklo pranašumu prieš Jungtinių Valstijų kariuomenės šautuvą M-16.
„Vietnamo karo metu amerikiečių kariai išmesdavo savo M-16 ir iš žuvusių Vietnamo karių pačiupdavo AK-47 ir jų kulkas. Girdžiu, kad amerikiečių kariai Irake juos naudoja ganėtinai dažnai“, – interviu 2007-aisiais sakė M. Kalašnikovas.
Labiausiai pasaulyje paplitęs šaunamasis ginklas pasitarnavo ir nusikalstamumui bei terorizmui. Įkaitais žmones paėmę nusikaltėliai, užpuolę Miuncheno olimpinį kaimelį 1972-aisiais, buvo ginkluoti Kalašnikovo automatais, o Jungtinių Valstijų šauliai masinėse žudynėse Stoktone, Kalifornijoje ir Dalase naudojo pusiau automatinius ginklo variantus.
JAV kariuomenei Afganistano ir Irako konfliktuose teko ginklų platintojos vaidmuo. Kalašnikovo automatai tarnauja nuo 20 iki 40 metų, jie yra lengvai perkeliami iš vienos vietos į kitą ir pritaikomi įvairiems tikslams.
Šiandien pasaulinė ginklo kaina gali siekti šimtus eurų, tačiau AK-47 galima įsigyti ir už mažiau nei 50 eurų. Masinė pasaulinė ginklo gamyba, ypač šalyse, kuriose darbo jėga pigi, sumažino jo kainas.
M. Kalaniškovo palikimas
Už darbus M. Kalašnikovui Sovietų Sąjungoje buvo įteiktas Stalino apdovanojimas, Raudonosios žvaigždės ordinas ir Lenino ordinas. 2007-aisiais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kalašnikovo automatą išskyrė kaip „šalies žmonių genialaus kūrybiškumo simbolį“.
M. Kalašnikovas mirė 2013-aisiais būdamas 94-erių ir laikomas nacionaliniu didvyriu.
Didžiąją savo gyvenimo dalį M. Kalašnikovas griežtai atremdavo kitų bandymus sukelti jam kaltės jausmą dėl daugybės žmogžudysčių ir sužeidimų, prie kurių prisidėjo jo išradimas. M. Kalašnikovas tvirtino savo ginklą kūręs gynybai, o ne puolimui.
Kai 2007-aisiais žurnalistas M. Kalašnikovo pasiteiravo, kaip šis gali ramiai miegoti naktimis, jis atsakė: „Miegu gerai. Tai politikų kaltė, kad nepavyksta pasiekti susitarimo ir griebiamasi smurto“.
Tiesa, gali būti, kad gyvenimo pabaigoje M. Kalašnikovas pakeitė požiūrį. Jis parašė laišką Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovui, kuriame teigė: „Mano sielos skausmas yra nepakeliamas. Vis užduodu sau klausimą, į kurį nėra atsakymo: „Jei mano sukurtas šaunamasis ginklas atima gyvybes, ar tai reiškia, kad esu atsakingas už šias mirtis?“.
M. Kalašnikovas palietė amžiną klausimą: kas žudo – ginklai ar žmonės? Savo laišką jis pasirašė taip: „Dievo vergas, išradėjas Michailas Kalašnikovas“.
